1 Dėl Ziono aš netylėsiu, dėl Jeruzalės aš nenurimsiu, kol jos teisumas kaip aušra nesušvis ir jos pergalė kaip deglas nesuliepsnos. 2 Išvys tuomet tautos tavo teisumą, visi karaliai – tavo šlovę. Tu būsi vadinama nauju vardu,[i1] kurį pats VIEŠPATS tau suteiks. 3 Tu būsi puošni karūna VIEŠPATIES rankoje, karališka diadema savo Dievo dešinėje. 4 Tavęs daugiau nebevadins „Paliktąja“ ir tavo šalies – „Nuniokotąja“. Bet tu būsi vadinama „Ji mano žavesys“, o tavoji šalis – „Ištekėjusia“, nes VIEŠPATS tavimi žavisi, už jo yra ištekėjusi tavoji šalis. 5 Kaip tuoktųsi vaikinas su mergele, taip tavasis Statytojas susituoks su tavimi. Kaip džiaugiasi nuotaka jaunikis, taip tavimi džiaugsis tavasis Dievas. 6 Ant tavo mūrų, Jeruzale, sargus pastačiau, – niekuomet, nei dieną, nei naktį, jie nenutils. O jūs, kurie primenat VIEŠPAČIUI,[i2] neduokite sau ramybės! 7 Ir jūs neduokite ramybės jam, kol jis neatstatys Jeruzalės ir nepadarys jos žemės pasididžiavimu. 8 VIEŠPATS prisiekė savo dešine, savo galingąja ranka: „Nebeduosiu tavųjų grūdų misti tavo priešams, nebegers daugiau svetimšaliai tavojo vyno, dėl kurio tu sunkiai triūsei. 9 Ne! Kas į klėtį nešė grūdus, tie juos valgys, šlovindami VIEŠPATĮ. Kas rinko vynuoges, tie vyną gers mano šventuose kiemuose“. 10 Eikite[i3] pro vartus, eikite, taisykite kelią tautai! Tieskite, tieskite vieškelį, nurinkite nuo jo akmenis! Iškelkite ženklą tautoms! 11 Štai VIEŠPATS paskelbė iki pat žemės pakraščių: „Sakykite Ziono dukrai: 'Štai tavo Gelbėtojas ateina!' Štai jo atlygis drauge su juo, jo atpildas pirma jo. 12 Jie bus vadinami 'Šventąja tauta' – VIEŠPATIES atpirktaisiais, o tu vadinsies 'Lankoma' – 'Neužmirštasis miestas'“. | 
