1 Dėl Ziono aš netylėsiu, dėl Jeruzalės aš nenurimsiu, kol jos teisumas kaip aušra nesušvis ir jos pergalė kaip deglas nesuliepsnos. 2 Išvys tuomet tautos tavo teisumą, visi karaliai – tavo šlovę. Tu būsi vadinama nauju vardu,[i1] kurį pats VIEŠPATS tau suteiks. 3 Tu būsi puošni karūna VIEŠPATIES rankoje, karališka diadema savo Dievo dešinėje. 4 Tavęs daugiau nebevadins „Paliktąja“ ir tavo šalies – „Nuniokotąja“. Bet tu būsi vadinama „Ji mano žavesys“, o tavoji šalis – „Ištekėjusia“, nes VIEŠPATS tavimi žavisi, už jo yra ištekėjusi tavoji šalis. 5 Kaip tuoktųsi vaikinas su mergele, taip tavasis Statytojas susituoks su tavimi. Kaip džiaugiasi nuotaka jaunikis, taip tavimi džiaugsis tavasis Dievas. 6 Ant tavo mūrų, Jeruzale, sargus pastačiau, – niekuomet, nei dieną, nei naktį, jie nenutils. O jūs, kurie primenat VIEŠPAČIUI,[i2] neduokite sau ramybės! 7 Ir jūs neduokite ramybės jam, kol jis neatstatys Jeruzalės ir nepadarys jos žemės pasididžiavimu. | 
