¹ Dėl Ziono aš netylėsiu,

dėl Jeruzalės aš nenurimsiu,

kol jos teisumas kaip aušra nesušvis

ir jos pergalė kaip deglas nesuliepsnos.

² Išvys tuomet tautos tavo teisumą,

visi karaliai – tavo šlovę.

Tu būsi vadinama nauju vardu,^[i1]

kurį pats VIEŠPATS tau suteiks.

³ Tu būsi puošni karūna VIEŠPATIES rankoje,

karališka diadema savo Dievo dešinėje.

⁴ Tavęs daugiau nebevadins „Paliktąja“

ir tavo šalies – „Nuniokotąja“.

Bet tu būsi vadinama „Ji mano žavesys“,

o tavoji šalis – „Ištekėjusia“,

nes VIEŠPATS tavimi žavisi,

už jo yra ištekėjusi tavoji šalis.

⁵ Kaip tuoktųsi vaikinas su mergele,

taip tavasis Statytojas susituoks su tavimi.

Kaip džiaugiasi nuotaka jaunikis,

taip tavimi džiaugsis tavasis Dievas.

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>