¹ Viešpaties DIEVO dvasia su manimi,

nes VIEŠPATS patepė mane,

kad neščiau gerąją naujieną^[i1]vargdieniams.

Pasiuntė mane paguosti prislėgtųjų,

paskelbti belaisviams laisvės

ir atidaryti kalėjimo durų kaliniams.

² Paskelbti VIEŠPATIES malonės metų, –

mūsų Dievo atpildo dienos,

paguosti visų liūdinčiųjų.

¹⁰ Iš visos širdies džiaugsiuosi VIEŠPAČIU,

džiūgausiu Dievu savuoju,

nes jis mane aprengė išganymo drabužiais

ir apsupo teisumo skraiste

kaip jaunikį, besipuošiantį vainiku,

lyg nuotaką, besidabinančią vėriniais.

¹¹ Kaip žemė išaugina savąsias ataugas,

kaip sodas suželdina savąsias sėklas,

taip Viešpats DIEVAS suželdins teisumą ir šlovę

visų tautų akivaizdoje.

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>