5 Viešpats DIEVAS atvėrė man ausis; aš nemaištavau,[i4] atgal nesitraukiau. 6 Atsukau nugarą mane plakantiems, atkišau žandus raunantiems man barzdą,[i5] nuo užgauliojimo ir spjūvių neslėpiau veido. 7 Viešpats DIEVAS man padeda, todėl aš nesu pažemintas. Nutaisiau savo veidą kietą kaip titnagas, žinau, kad nebūsiu sugėdintas. 8 Mano gynėjas yra arti, – kas drįs su manimi bylinėtis? Stokime vienas prieš kitą teisme! Kas turi bylą prieš mane? Tegu man prisistato! 9 Štai Viešpats DIEVAS man padeda, – tad kas mane bepasmerks? Štai jie visi sutrūnys kaip drabužis, – kandys juos suės“. |