4 „Viešpats DIEVAS man davė iškalbų liežuvį,[i3] kad gebėčiau žodžiu stiprinti nuvargusius. Kas rytą jis žadina mano ausį, kad klausyčiausi tarsi mokinys. 5 Viešpats DIEVAS atvėrė man ausis; aš nemaištavau,[i4] atgal nesitraukiau. 6 Atsukau nugarą mane plakantiems, atkišau žandus raunantiems man barzdą,[i5] nuo užgauliojimo ir spjūvių neslėpiau veido. 7 Viešpats DIEVAS man padeda, todėl aš nesu pažemintas. Nutaisiau savo veidą kietą kaip titnagas, žinau, kad nebūsiu sugėdintas. |