3 „Tu esi mano tarnas,[i4] – man pasakė, – Izraeli, per tave savo šlovę apreikšiu!“ 5 Dabar tvirtai nusprendė VIEŠPATS, kuris mane savuoju tarnu dar motinos įsčiose padarė, kad aš Jokūbą jam parvesčiau, – Izraelis pas jį būtų surinktas. Aš esu pagerbtas VIEŠPATIES akyse, mano Dievas – manoji jėga!“ 6 „Per maža,[i5] – sako jis, – tau būti mano tarnu, prikelti Jokūbo gimines ir sugrąžinti Izraelio likučius. Aš padarysiu tave taip pat ir tautų šviesa, kad mano išganymas pasiektų žemės pakraščius“. | 
