18 [i4]„Daugiau nebesiremkite tuo, kas buvo, nebemąstykite apie tai, kas seniai praėjo. 19 Štai aš kuriu naują dalyką! Jis dabar jau reiškiasi, negi nematote? Net per dykumą tiesiu kelią, net tyruose atveriu upes. 21 Jie – tauta, kurią sau sukūriau, kad skelbtų mano šlovę“. Izraelio nuodėmė ir Dievo gerumas 22 „Tu nešlovinai[i5] manęs, Jokūbai, tau nusibodau aš, Izraeli! 24 Nepirkai man savo pinigu kvapniųjų šaknų nei savųjų aukų taukais negaivinai. Ne! Tu savo nuodėmėm mane apkrovei, nusikaltimais varginai mane. 25 Aš, aš – tas, kuris dėlei savęs naikina tavo nusižengimus, – aš tavo nuodėmių neatsiminsiu. | 
