16 Taip kalba VIEŠPATS, kuris per jūrą nutiesia kelią, per galingus vandenis padaro taką, 17 kuris išveda į žygį vežimus ir žirgus, – galingą kariuomenę. Jie krinta parblokšti ir nebepakyla, – užgesę, išblėsę kaip dagtis: 18 [i4]„Daugiau nebesiremkite tuo, kas buvo, nebemąstykite apie tai, kas seniai praėjo. 19 Štai aš kuriu naują dalyką! Jis dabar jau reiškiasi, negi nematote? Net per dykumą tiesiu kelią, net tyruose atveriu upes. 20 Man teiks garbę laukiniai žvėrys, šakalai ir stručiai, nes aš duodu vandens dykumoje ir upes atveriu tyruose, kad būtų ko atsigerti mano išrinktajai tautai. 21 Jie – tauta, kurią sau sukūriau, kad skelbtų mano šlovę“. | 
