BIBLIJA.LT
ŠVENTASIS RAŠTAS LIETUVIŠKAI
www.lcn.lt
Katalikų Bažnyčia Lietuvoje

  2024 10 11 Penktad.
apie projektą apie svetainę medis
 teksto skaitymas
 išsami paieška
 

BIBLIJOS SKAITYMAS

RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LVK (katalikų) leidimas 1998 m. (Biblija RK_K1998)

Izaijo knygaSkyrius: 38

 Izaijo knyga
  
Iz 38

10 Aš pagalvojau:

„Patį savo dienų vidurdienį[i4] turiu iškeliauti!

Vartai Šeolo atims man likusius metus“.

11 Aš tariau:

„Nebematysiu VIEŠPATIES[i5] niekad daugiau gyvųjų šalyje,

nebežvelgsiu niekad daugiau į jokį žemėje gyvenantį žmogų“.

12 Pastogė manoji lyg piemenų palapinė nugriauta[i6]

ir numesta šalin nuo manęs.

Mano gyvenimą tu austi pabaigei kaip audėjas,

nukirpai mane it paskutinį siūlą nuo šeivos.

Dieną ir naktį tu vedi mane į pabaigą, –

16 Tie gyvuoja, kuriuos Viešpats globoja. –

tau {priklauso} mano gyvenimo dvasia.

Tu man davei sveikatą ir gyvybę,

  
Išnašos:
1Iz 38,1: Tomis dienomis
2Iz 38,5: Karalius Hezekijas mirė 687 m. prieš Kristų. Atrodo, kad ši liga buvo jį varginusi 702 m. prieš Kristų – penkiolika metų anksčiau.
3Iz 38,8: Laiptai į Ahazo prieangį: šis vertimas remiasi hebrajiškuoju Izaijo knygos tekstu, rastu tarp Negyvosios jūros ritinių. Žr. 2 Kar 23,12.
4Iz 38,10: Patį savo dienų vidurdienį: mirtis nė pusės savo amžiaus dienų nesulaukus. Žr. Ps 55,24; 102,25.
5Iz 38,11: Matyti VIEŠPATĮ: eiti į šventyklą ir dalyvauti pamaldose.
6Iz 38,12: Abi metaforos paryškina patirtį, kad mirtis žmogų užklumpa staiga ir yra gyvenimo žemėje baigmė.
7Iz 38,15: Ką galiu aš jam sakyti? Poetui trūksta žodžių deramai išreikšti padėką. Žr. Ps 116,3. Jis pats tai padarė: Dievas išgydė.
8Iz 38,17: ... mano nuodėmėms visoms atsukai nugarą: vaizdus nuodėmių atleidimo paaiškinimas, tarsi Dievas nebematytų jų ar nebesirūpintų jomis. Paprastai šis posakis vartojamas kalbant apie žmones, kurie užmiršta Dievą. Žr. 1 Kar 14,9; Ez 23,35; Ps 50,17.
9Iz 38,18-38,19: Senovinė mirusiųjų šalies samprata – Hadas graikiškai, Šeolas hebrajiškai, kaip požemio karalystė, – neįžvelgė jokios mirusiųjų veiklos ar jokio jausmo. Mirusieji buvo tamsybių ir užmaršties apsupti. Ir hebrajai panašiai suprato mirusiųjų būklę bemaž iki Kristaus laikų, – tada Dievas aiškiai apreiškė žmogaus pomirtinį gyvenimą. Žr. Išm 3.
  
Bibliografiniai duomenys:

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>

Izaijo knygaSkyrius: 38