1 Pradžiugs[i1] dykuma ir tyrlaukiai, krykštaus pražysdama dykvietė. Kaip lelija 2 jinai žydėte sužydės ir džiūgaute džiūgaus laiminga. Jai suteikta bus Libano šlovė, Karmelio ir Šarono didingumas. Jie VIEŠPATIES šlovę matys, didingumą mūsų Dievo. 3 Duokite jėgų pavargusioms rankoms, paremkite drebančius kelius, 4 sakykite tiems, kurių širdis baiminasi: „Būkite stiprūs! Nebijokite! Štai jūsų Dievas, – kerštas ateina! Su baisiu atlyginimu jis ateina jūsų išgelbėti“. 5 Tada atmerktos bus akliesiems akys, atvertos kurtiesiems ausys. 6 Tada raišasis šokinės tarytum elnias, dainuos iš džiaugsmo nebylio liežuvis. Dykumoje ištrykš vandens srovės, tyrlaukiuose tekės upės. 7 Išdeginti smėlynai ežeru pavirs, ištroškusi žemė taps šaltiniais vandens. Kur šakalų guoliai, ten dygs žolė, žaliuos nendrės, žels meldai. 8 Ir vieškelis ten eis. Jis bus vadinamas šventuoju Keliu. Kas netyras, negalės juo eiti, ištvirkėliai nesuklaidins tų, kurie juo žengia. 9 Nebus ten jokio liūto, joks plėšrus žvėris juo nesibastys, – nė vieno jų ten neužtiksi. Juo keliaus tik atpirktieji. 10 Kuriuos VIEŠPATS išlaisvino, tie sugrįš ir įžengs į Zioną su giesme, amžinu džiaugsmu vainikuoti. Linksmumas ir džiaugsmas juos pasitiks, pasibaigs vargas ir liūdesys. | 
