| Iz 36 | 1 [i1]Keturioliktais karaliaus Hezekijo metais Asirijos karalius Sancheribas[i2] užpuolė visus įtvirtintuosius Judo miestus ir juos paėmė. 2 Asirijos karalius pasiuntė iš Lachišo[i3] į Jeruzalę prieš karalių Hezekiją Rab-Šakę su stipriomis pajėgomis. Kai jis išsirikiavo mūšiui ties aukštutinio tvenkinio vandentiekiu ant kelio į Velėtojo lauką, 3 išėjo pas jį rūmų prievaizdas Eljakimas, Hilkijo sūnus, karalystės raštvedys Šebna ir metraštininkas Asafo sūnus Joahas. 4 Rab-Šakė kreipėsi į juos: „Praneškite Hezekijui: Taip sako didysis karalius, karalius Asirijos: 'Kuo pasitiki tu, kad jautiesi toks tikras? 5 Nejau manai, kad tušti žodžiai atstoja karybą ir jėgą kare? Tad kuo gi tu pasitiki, kad sukilai prieš mane? 6 Tas Egiptas – lazda, kuria tu pasitiki, – yra iš tikrųjų palūžusi nendrė, perverianti ranką kiekvienam, kuris ja remiasi. Toks yra faraonas, karalius Egipto, visiems, kurie juo pasitiki. 7 O jeigu jūs man sakysite: 'VIEŠPAČIU, savo Dievu, mes pasitikime', – ar jis nėra tas, kurio alkus kalnuose ir aukurus[i4] išgriovė Hezekijas, įsakydamas Judo karalystei ir Jeruzalei garbinti tik prie šito aukuro? 8 O dabar eikš lažybų su mano valdovu, Asirijos karaliumi: 'Aš duosiu tau du tūkstančius žirgų, jei susirasi jiems šitiek raitelių'. 9 Kaipgi tu gali priversti pasitraukti šį vieną iš mažiausių mano valdovo tarnų? Atseit tu pasitikėjai, kad vežimų ir raitelių duos Egiptas! 10 Pagaliau argi be VIEŠPATIES valios atžygiavau aš nusiaubti šio krašto? Pats VIEŠPATS man įsakė: 'Žygiuok prieš tą kraštą ir nusiaubk jį!'“ 11 Tuomet Eljakimas, Šebna ir Joahas kreipėsi į Rab-Šakę: „Prašom kalbėti su savo tarnais aramėjiškai.[i5] Mes suprantame. Nekalbėki mums hebrajiškai, kai žmonės štai klausosi ant mūrų“. 12 Bet Rab- Šakė jiems atsakė: „Nejaugi manai, jog mano valdovas siuntė mane, kad pasakyčiau šiuos dalykus vien tavo valdovui ar tau? Priešingai, argi nesiuntė manęs tam, kad tai pasakyčiau ir žmonėms, sėdintiems ant mūrų, kurie turės kartu su jumis valgyti savo pačių išmatas ir gerti savo šlapimą?“ 13 Paskui Rab-Šakė žengė priekin ir sušuko garsiu balsu hebrajiškai: „Klausykite didžiojo karaliaus, karaliaus Asirijos, žodžių! 14 Taip sako karalius: 'Nesiduokite mulkinami Hezekijo, nes jis išgelbėti jūsų negali! 15 Neleiskite Hezekijui, kad jus suvedžiotų, liepdamas pasitikėti VIEŠPAČIU ir sakyti: 'VIEŠPATS tikrai išgelbės mus! Šitas miestas nebus atiduotas į Asirijos karaliaus rankas!' 16 Neklausykite Hezekijo, nes Asirijos karalius sako: 'Sudarykite sutartį su manimi ir pasiduokite! Tada galės kiekvienas jūsų valgyti nuo savo paties vynmedžio ir nuo savo paties figos, gerti vandenį iš savo paties talpyklos, 17 kol aš ateisiu ir perkelsiu jus į kraštą, panašų į jūsiškį, – į grūdų ir gero vyno kraštą, į duonos ir vynuogynų kraštą. 18 Tenesuvedžioja jūsų Hezekijas, sakąs: „VIEŠPATS išgelbės mus!“ Ar bent vienas iš tautų dievų išgelbėjo savąjį kraštą nuo Asirijos karaliaus rankos? 19 Kur Hamato ir Arpado dievai? Kur dievai Sefarvajimų? Kur yra Samarijos dievai? Ar išgelbėjo jie Samariją nuo manęs? 20 Kuris gi iš visų šių kraštų dievų yra išgelbėjęs kada nors savąjį kraštą? Ar gali išgelbėti VIEŠPATS nuo manęs Jeruzalę?'“ 21 Bet jie tylėjo ir atsakymo jam nedavė, nes karalius buvo jiems įsakęs: „Neatsakykite jam nė žodžio“. 22 Paskui rūmų prievaizdas Eljakimas, Hilkijo sūnus, karalystės raštvedys Šebna ir metraštininkas Asafo sūnus Joahas perplėšė savo drabužius, nuėjo pas Hezekiją ir jam pranešė, ką Rab-Šakė buvo pasakęs. |
