Asirijos galas 1 Vargas tau, niokotojau, kad pats nebuvai nuniokotas! Tau, klastingasis išdavike, kad pats nebuvai klastos auka! Kai užbaigsi niokoti, būsi pats nuniokotas, kai pailsi klastauti, pats tapsi klastos auka. 2 VIEŠPATIE, būk maloningas mums, nes tavimi viliamės! Būk mus kas rytą gelbstinti ranka, mūsų išgelbėjimas atėjus pavojui! 3 Nuo sąmyšio ūžesio gentys bėga, kai tu pakyli, tautos sklaidosi į visas puses. 4 Žmonės grobį šluoja, kaipšluojami skėriai, – tarsi žiogai jie šoka grobio imti. 5 VIEŠPATS prakilnus, gyvena jis aukštybėse, Zioną pripildo teisingumo ir teisumo. 6 Tai, kas jo laikams patvarumą duoda, lobiai, kurie išgelbsti, yra išmintis ir žinojimas. Baimė VIEŠPATIES yra jo turtas! 7 Štai Arielio[i1]žmonės vaitoja gatvėse, Šalemo pasiuntiniai graudžiai verkia. 8 Vieškeliai visur tušti, nebėra, kas jais keliautų, Sandoros sulaužytos, liudytojai paniekinti, tačiau dėl to niekas nesisieloja. 9 Džiūsta iš liūdesio šalis, Libanas vysta iš gėdos, Šaronas[i2] yra lyg dykuma, Bašanas ir Karmelis numetė lapus. 10 „Dabar aš atsistosiu, – sako VIEŠPATS, – dabar aš išaukštinsiu save, dabar aš aukštai pakilsiu. 11 Jūs esate nėšti šienu, pagimdysite šiaudus, mano dvasia praris jus kaip ugnis. 12 Tautos bus išdegintos lyg kalkinėje, tarsi erškėčiai iškirsti, kad sudegtų ugnyje. 13 Išgirskite, kas esate toli, apie mano darbus, o kas arti – išpažinkite mano galybę!“ 14 Nusidėjėliai dreba Zione, šiurpulys krečia bedievius: „Iš mūsų kas valios ištverti ugnį pleškančią, iš mūsų kas atlaikys amžinas liepsnas?“ 15 Tas, kuris gyvena pagal teisumą ir tiesą sako, kas per skriaudą sau pelno išspausti nenori, kas papirkas priimti atsisako, kas užsikemša ausis, kad negirdėtų kalbant apie žudymą, ir kas užmerkia savo akis, kad neregėtų pikta. 16 Toks žmogus gyvens aukštybėse, neprieinamų uolų tvirtovė bus jo pilis, jam duona bus tiekiama, jam netrūks vandens. Ziono atstatymas 17 Tavo akys regės puošnųjį karalių,[i3] matys aplinkui kraštą platų. 18 Tavo širdis mąstys apie klaiko metą: „Kur tas, kuris galėjo skaičiuoti? Kur tas, kuris galėjo sverti? Kur tas, kuris galėjo suskaityti visus tuos bokštus?“ 19 Nebematysi jau išdidžiosios tautos, svetimkalbės tautos, kurios nesuprasi, mikčiojančios liežuviu, kurio nesupaisai. 20 Pažvelki į Zioną, mūsų švenčių miestą! Temato tavo akys Jeruzalę kaip saugią buveinę, nejudamą palapinę, kurios nei kuolai niekad nebus išrauti, nei nė viena iš jos virvių nenutrūks. 21 [i4]Tikrai ten VIEŠPATS mūsų buvimui, – Galingasai! Tarsi sritis upių ir plačių srovių, jomis joks irklinis laivas nesiiria nei didingi laivai neskleidžia burių. 22 Taip! VIEŠPATS yra mūsų teisėjas ir mūsų įstatymų davėjas, VIEŠPATS yra mūsų karalius, – jisai yra tas, kuris mus išvaduos. 23 b Tuomet dalysis turtingą laimikį net aklieji, net šlubiai grobio pasiplėš. 23 a Jų laivavirvės išsivijusios neišlaiko stiebo, todėl negali burių pakelti. 24 Nebus ten žmogaus, kurs sakytų: „Aš ligotas!“ Žmonėms, kurie gyvena ten, kaltė bus atleista. | 
