Išpirkimas 17 Ar ne tiesa, kad netrukus pavirs Libanas vešliais laukais,[i4] o vešlieji laukai bus sodu laikomi? 18 Tą dieną kurčiai išgirs knygos žodžius, iš savo niūrios tamsybės aklieji praregės. 19 Kuklieji vėl džiaugsis VIEŠPAČIU, vargšai džiūgaus dėl Izraelio Šventojo. 20 Engėjų nebebus, šaipūnai prapuls, sunaikinti bus piktanoriai, – 21 tie, kurie žodžiu padaro žmogų nusikaltėliu, spęsdami vartuose pinkles jo gynėjui, palikdami teisųjį tuščiomis rankomis. 22 Tikrai, šitaip kalba VIEŠPATS, Jokūbo namų Dievas, kuris išpirko Abraomą:[i5] „Dabar Jokūbui gėdytis nebereikės, jo veidas iš baimės nebebals. 23 Kai matys jis – jo vaikai, ką mano rankos jiems padarė, šlovins mano vardą, garbins Jokūbo Šventąjį, pagarbiai pripažins galybę Izraelio Dievo. 24 Tuomet klaidžiojantiems dvasia grįš išmanymas, murmantieji leisis pamokomi“. | 
