BIBLIJA.LT
ŠVENTASIS RAŠTAS LIETUVIŠKAI
www.lcn.lt
Katalikų Bažnyčia Lietuvoje

  2024 03 29 Penktad.
apie projektą apie svetainę medis
 teksto skaitymas
 išsami paieška
 

BIBLIJOS SKAITYMAS

RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LVK (katalikų) leidimas 1998 m. (Biblija RK_K1998)

Izaijo knygaSkyrius: 23

 Izaijo knyga
  
 Tyras ir Sidonas
  
Iz 23

1 [i1]Ištarmė Tyrui:

Taršišo laivai, vaitokite,

nes jūsų uostas sugriautas!

Tą žinią gavo jie iš Kitimų[i2] krašto grįždami.

2 Nutilkite, pajūrio gyventojai,

jūs – Sidono pirkliai,

kurių įgaliotiniai perplaukė jūrą

3 ir skrodė vandenis plačius.

Jums pajamas davė Nilo pjūties derlius –

Šihoro[i3] grūdai, –

pardavinėjote juos tautoms.

4 Susigėsk, Sidone, tvirtove jūroje,

nes jūra[i4] sako: „Aš nesiraičiau iš skausmo, –

negimdžiau, sūnų neauginau, dukrų neauklėjau“.

5 Net egiptiečiai, išgirdę apie Tyro likimą,

bus baimės pritrenkti.

6 Vaitokite iš širdgėlos, pajūrio gyventojai!

Kelkitės į Taršišą!

7 Ar tai jūsų puikusis miestas,

senų senovėje įkurtas?

Ar tai tas,

kurio kojos vedė jį į tolimas šalis

įkurti savo nausėdijų?

8 Kas šitaip lėmė Tyrui, dalintojui karūnų,

kurio pirkliai yra kaip valdovai,

o verteivos – kaip žemės didžiūnai?

9 Galybių VIEŠPATS lėmė,

kad būtų sugėdintas visas jo išpuikimas,

nužemintas visų žemės didžiūnų išdidumas.

10 Plauk į savąjį kraštą, Taršišo laive, –

tau uosto nebėra.

11 Savo ranką VIEŠPATS ištiesė virš marių,

išgąsdino karalystes ir paliepė,

kad būtų sugriautos Kanaano tvirtovės.[i5]

12 Ir jis tarė: „Nebedžiūgausi daugiau,

mergele, Sidono dukra, esi patekusi priespaudon.

Nors pakiltum ir nukeliautum į Kitimų kraštą,

ir ten tu neturėsi ramybės.

13 [i6]{Kaldėja – ne Asirija buvo ta tauta, kuri užsimojo

Sidoną paversti dykumos žvėrių buveine. Kaldėjai

statydinosi apsiausties bokštus, nugriovė Tyro

rūmus ir miestą pavertė griuvėsiais.}

14 Taršišo laivai, vaitokite,

nes jūsų uostas yra sunaikintas!

15 Nuo tos dienos Tyras bus užmirštas septyniasdešimt metų,[i7] – kiek karaliaus amžius tveria. Pasibaigus septyniasdešimčiai metų, su Tyru bus, kaip giesmėje giedama apie patvirkėlę:

16 Imk arfą, valkiokis po miestą, kekše užmiršta!

Gražiai skambink, išdainuok visas savo dainas,

kad jie tave galėtų prisiminti.

17 Ateityje, po septyniasdešimties[i8] metų, VIEŠPATS aplankys Tyrą. Šis vėlei imsis kekšės amato ir su visomis žemės karalystėmis ištvirkaus. 18 Bet jo prekės ir kekšės uždarbis priklausys VIEŠPAČIUI kaip šventos atnašos.[i9] Jos nebus kraunamos į sandėlius ar taupomos, bet bus duodamos tiems, kurie gyvena VIEŠPATIES artumoje, kad jie turėtų sočiai pavalgyti ir puošniai apsirengti.

  
Išnašos:
1Iz 23,1-23,13: Šios eilutės kalba apie Sidoną. 5-11 eilutės kalba apie Tyrą.
2Iz 23,1: Kitimai: Kipras.
3Iz 23,3: Šihoras: Nilo upė.
4Iz 23,4: Jūra neša žinią tolimosioms pajūrio šalims, kad Sidonas turi atsižadėti savo vaikų nausėdijų. Patys Sidono gyventojai yra ištremti.
5Iz 23,11: ... Kanaano tvirtovės: Finikijos gynybiniai įrengimai.
6Iz 23,13: Užuomina apie Kaldėją, arba naująją Babiloniją, kuri karo žygio į Palestiną metu po ilgos apsiausties sunaikino Sidoną.
7Iz 23,15: ... septyniasdešimt metų: įprastinis būdas pareikšti, kad nelaimė ilgai vargino Tyrą. Žr. Jer 25,11; 29,10.
8Iz 23,17: Dievas aplanko tautas bausme, bandymu ir palaima.
9Iz 23,18: Tyras atsivers ir tarnaus Dievo užmojui.
  
Bibliografiniai duomenys:

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>

Izaijo knygaSkyrius: 23