BIBLIJA.LT
ŠVENTASIS RAŠTAS LIETUVIŠKAI
www.lcn.lt
Katalikų Bažnyčia Lietuvoje

  2017 11 24 Penktad.
apie projektą apie svetainę medis
 teksto skaitymas
 išsami paieška
 

BIBLIJOS SKAITYMAS

RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LVK (katalikų) leidimas 1998 m. (Biblija RK_K1998)

Izaijo knygaSkyrius: 24

 Izaijo knyga
  
 4. Izaijo apokalipsė
  
 Pasaulio nuniokojimas: likutis išlieka
  
Iz 24

1 Štai VIEŠPATS niokoja[i1] žemę ir daro ją dyką,

apverčia aukštyn kojomis,

išblaško jos gyventojus.

2 Ir bus kaip prastuoliui, taip ir kunigui,

kaip tarnui, taip ir šeimininkui,

kaip pirkėjui, taip ir pardavėjui,

tarnaitei, kaip ir jos šeimininkei,

kaip paskolos davėjui, taip ir jos ėmėjui,

kaip skolintojui, taip ir skolininkui.

3 Žemė bus siaubte nusiaubta ir niokote nuniokota,

nes taip VIEŠPATS yra ištaręs.

4 Kraštas liūdi ir vysta,

pasaulis nuleido galvą ir nyksta, –

rinktiniai tautos žmonės krenta prapultin.

5 Žemė suteršta jos gyventojų,

nes jie nesilaikė įstatymų, pažeidė įstatus,

sulaužė amžinąją Sandorą.[i2]

6 Dėl to ryja žemę prakeiksmas,

jos gyventojai kenčia bausmę už savo kaltes.

Dėl to jie bąla iš baimės, –

gyvų žmonių liks tik nedaugelis.

7 Vynmedžiai vysta, jauno vyno trūksta,

kam džiūgavo širdis, dabar dūsauja.

8 Paliovė būgnų dundesys smagus,

nusčiuvo lėbautojų triukšmas,

neskamba žavioji arfa.

9 Nutilo dainos linksmosios prie vyno;

girtuokliai bjaurisi svaigiuoju gėrimu.

10 Sąmyšio miestas[i3] – griuvėsiai,

namų durys visur užsklęstos,

kad į vidų kas neįeitų.

11 Rėkaujama gatvėse, kad nebėra vyno;

džiaugsmas dingo, linksmumas kraštą paliko.

12 Iš miesto liko vien krūva griuvėsių;

jo vartai išgriauti ir apleisti.

13 Visur žemėje ir tarp tautų yra taip,

kaip su alyvmedžiu alyvų derlių nukrėtus,

kaip su parinkomis vynuogių derlių nuėmus.

14 Šitie[i4] pakelia balsą,

džiugiai skelbia VIEŠPATIES didybę.

15 Iš vakarų jie krykštauja,

rytuose jie džiūgauja,

pamariuose jie šlovina vardą VIEŠPATIES, Izraelio Dievo.

16 Nuo žemės pakraščių mes girdime juos giedant:

„Tebūna šlovė Teisiajam!“

Bet aš tariau: „Galas man! Galas man!

Ai, vargas man!

Išdavikai nesiliauja išdavinėti.

Klasta išdavikai išdavė!

17 Klaikas, duobė, pinklės laukia jūsų,

žemės gyventojai!

18 Kas nuo siaubo bėgs, duobėn įpuls;

kas iš duobės išlips, į pinkles įsipainios,

nes dangaus langai aukštai bus atidaryti,

ir žemės pamatai sudrebės.

19 Žemė aižės ir suskils,

žemė plyš ir šokinės,

žemė siūbuote siūbuos.

20 Žemė kaip girta svyruos,

sverdės kaip sargo pašiūrė.

Jos nuodėmės ją slegia,

parpuls po jų našta

ir nepajėgs atsikelti“.

21 Tą dieną VIEŠPATS nubaus galybes dangaus skliaute,[i5]

o žemėje – žemės karalius.

22 Jie bus į krūvą suvaryti,

tarsi belaisviai duobėje.

Kalėjiman jie bus uždaryti,

po ilgo laiko bausmę gaus.

23 Tada mėnulis paraus, saulė susigės,

nes Galybių VIEŠPATS

ant Ziono kalno ir Jeruzalėje viešpataus

šlovingas tarp savo seniūnų.[i6]

  
Išnašos:
1Iz 24,1-27,13: Ši dalis, turbūt parašyta vėliau, apima pranašavimus apie Viešpaties dieną – Izaijo apokalipsę. Pranašavimai yra sujungti su padėkos ir prašymo himnais.
2Iz 24,5: Amžinoji Sandora: Dievo įsakymai visai žmonijai. Žr. Pr 9,1-17.
3Iz 24,10: Sąmyšio miestas: bedieviškumo simbolis, Dievo miesto Jeruzalės priešprieša. Hebrajiškasis žodis, verčiamas Sąmyšiu, yra tohū ir reiškia chaosą. Žr. Pr 1,1-2; Jer 4,23.
4Iz 24,14: Šitie: išgelbėtieji nuo nuniokojimo.
5Iz 24,21: Galybės dangaus skliaute: saulė, mėnulis ir žvaigždės pagonių garbinamos kaip dievai. Žr. Įst 4,19; Jer 8,2.
6Iz 24,23: Seniūnai: dangaus dvariškiai, supą Dievo sostą. Dievo viešpatavimas aprašomas žmonių kalba.
  
Bibliografiniai duomenys:

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>

Izaijo knygaSkyrius: 24