1 [i1]Žodis, kurį Izaijas, Amozo sūnus, matė Judo ir Jeruzalės regėjime. 2 [i2]Ateityje įvyks – VIEŠPATIES Namų kalnas stovės tvirtai iškilęs virš kalnų ir bus už kalvas aukštesnis. Visos tautos plūs jo linkui; 3 daug tautų ateis ir sakys: „Ateikite, kopkime į VIEŠPATIES kalną, į Jokūbo Dievo Namus, kad jis pamokytų mus savo kelių, kad mes eitume jo takais“. Nes iš Ziono[i3] ateis mokymas ir VIEŠPATIES žodis iš Jeruzalės. 4 Taip jis išspręs ginčus tarp tautų, nuspręs daugelio žmonių bylas; jie perkals savo kalavijus į arklus, o ietis – į geneklį medžiams genėti. Viena tauta nebekels kalavijo prieš kitą, nebebus mokomasi kariauti. 5 O Jokūbo namai! Ateikite, gyvenkime VIEŠPATIES šviesoje. 6 Palikote savo tautos kelius, o Jokūbo namai! Juk jie pilni kerėtojų[i4] iš Rytų, žynių kaip filistinų krašte, – jie priėmė svetimšalių papročius! 7 Jų kraštas pilnas sidabro ir aukso, nėra galo jų lobiams; jų kraštas pilnas žirgų, nėra skaičiaus jųjų vežimams. 8 Jų kraštas pilnas stabų, – garbina savo rankų darbą – tai, ką jų pačių pirštai padarė. 9 Taip marusis pažeminamas, žmogus suniekinamas, – neatleisk jiems! 10 Lįsk giliai tarp uolų, užsidenk dulkėmis nuo VIEŠPATIES siaubo ir jo šlovės žėresio. 11 Įžūlus marusis turės nuleisti akis, žmonių išdidumas bus nužemintas. Tik vienas VIEŠPATS tą dieną[i5] bus aukštinamas. 12 Nes Galybių VIEŠPATS turi parengęs savo dieną prieš visa, kas išdidu ir įžūlu. Visa, kas išpuikę, bus nužeminta. 13 Taip, prieš visus Libano kedrus,[i6] aukštus ir didingus, ir visus Bašano ąžuolus; 14 prieš visus aukštus kalnus ir visas didingas kalvas; 15 prieš kiekvieną tvirtą bokštą ir kiekvieną galingą sieną; 16 prieš visus Taršišo[i7] laivus ir visas eiklias valtis. 17 Tada bus sutramdytas mariųjų pasipūtimas, nužemintas žmonių išdidumas. Tik vienas VIEŠPATS tą dieną bus išaukštintas. 18 Stabai pranyks tarsi nebuvę. 19 Žmonės slėpsis kalnų olose ir žemės urvuose nuo VIEŠPATIES siaubo ir žėresio jo šlovės, kai pakils jis sudrebinti žemės. 20 Tą dieną žmonės numes kurmiams ir šikšnosparniams sidabro ir aukso stabus, kurių buvo prisidarę garbinti. 21 Jie lįs į uolų urvus ir skardžių plyšius nuo VIEŠPATIES siaubo ir žėresio jo šlovės, kai pakils jis sudrebinti žemės. 22 O liaukitės kliautis mariuoju, – juk jis teturi tik gyvybės alsavimą! Kuo gi jis pagarbos nusipelnė? | 
