1 Ištarmė Egiptui: Štai! VIEŠPATS, keliaudamas ant greito debesies, ateina į Egiptą. Egipto stabai dreba prieš jį, apmiršta širdis krūtinėje egiptiečiams. 2 Sukelsiu egiptiečius aš prieš egiptiečius, – jie stos į kovą viens prieš kitą: brolis prieš brolį, kaimynas prieš kaimyną, miestas prieš miestą, karalystė prieš karalystę. 3 Blėsta drąsa egiptiečių širdyse, – jų planus aš paversiu niekais. Jie kreipsis į stabus ir kerėtojus, prišaukiančius mirusiųjų vėles ir buriančius žmogui ateitį. 4 Egiptą atiduosiu į rankas nuožmaus valdovo,[i1] žiaurus karalius jiems viešpataus, – žodis Valdovo, Galybių VIEŠPATIES. 5 Jūros vandenys nuseks, išdžius nuslūgęs Nilas. 6 Dvoks jo kanalai, Egipto upės nuseks ir išdžius. Nuvys nendrės ir meldai, 7 liūnsargės Nilo pakrantėse, pasėliai laukuose palei Nilą – viskas nudžius, pakils su vėjais ir išnyks. 8 Dejuos ir aimanuos žvejai, – visi, kas merkia meškerę į Nilą, ir kas meta vandenin tinklus, vilties netekę skųsis. 9 Ir linų apdirbėjai bus nevilties pagauti, linų plūkėjos ir audėjai iš liūdesio pabals. 10 Audėjai bus sužlugdyti, visi samdiniai prislėgti. 11 Tikri pakvaišėliai – tie Zoano[i2] valdovai! Išmintingiausieji faraono patarėjai duoda kvailą patarimą. Kaip drįstate sakyti faraonui: „Aš – sūnus išminčių, aš – sūnus senovės karalių“? 12 Kur jie? Kur tie tavieji išminčiai? Tepasako jie tau, kad žinotumėte, ką Galybių VIEŠPATS Egiptui yra lėmęs. 13 Zoano valdovai tapo pakvaišėliais, Nofo {Memfio} valdovai patys save prigavo. Klanų vadai nuvedė Egiptą į klystkelius. 14 VIEŠPATS juos apkvaišino svaigulio dvasia, – jie padarys, kad Egiptas šlitinės savo žygiuose, kaip girtas šlitinėja savo vėmaluose. 15 Egipte nebus ką daryti nei galvai, nei uodegai,[i3] nei palmei, nei nendrei. 16 Tą dieną egiptiečiai bus kaip moterys, drebės iš baimės, kai Galybių VIEŠPATS pakels ranką prieš juos. 17 Ir Judo kraštas žadins egiptiečiams siaubą. Kada tik jie prisimins Judą, sudrebės iš baimės dėl užmojo, kurį Galybių VIEŠPATS bus jiems sumanęs. 18 Tą dieną Egipto krašte bus penki miestai,[i4] kurie kalbės Kanaano kalba ir prisieks Galybių VIEŠPATIES vardu. Vienas jų vadinsis Saulės miestas. 19 Tą dieną Egipto krašto viduryje stovės aukuras Galybių VIEŠPAČIUI, o prie krašto sienų akmens stulpas VIEŠPAČIUI. 20 Tai bus ženklas ir liudijimas Galybių VIEŠPAČIUI, kai jie šauksis VIEŠPATIES prieš savo engėjus, kad atsiųstų jiems gelbėtoją ir gynėją jų išvaduoti. 21 VIEŠPATS apsireikš Egipte, ir egiptiečiai pripažins VIEŠPATĮ tą dieną. Jie tarnaus {jam} kruvinosiomis aukomis bei atnašomis, duos įžadus VIEŠPAČIUI ir juos vykdys. 22 Tada, nors VIEŠPATS ir bus smarkiai nuplakęs Egiptą, jį pagydys. Egiptiečiai kreipsis į VIEŠPATĮ, jis išgirs jų maldas ir juos pagydys. 23 Tą dieną iš Egipto į Asiriją eis vieškelis, – asirai juo į Egiptą, o egiptiečiai į Asiriją keliaus. Tada egiptiečiai su asirais drauge garbins {VIEŠPATĮ}. 24 Tą dieną Izraelis bus su Egiptu ir Asirija kaip trečioji šalis, – palaima žemėje, 25 nes ją Galybių VIEŠPATS laimina, sakydamas: „Tebūna palaiminta tauta manoji – Egiptas ir manųjų rankų darbas – Asirija, ir manasis paveldas – Izraelis“. | 
