BIBLIJA.LT
ŠVENTASIS RAŠTAS LIETUVIŠKAI
www.lcn.lt
Katalikų Bažnyčia Lietuvoje

  2024 11 06 Trečiad.
apie projektą apie svetainę medis
 teksto skaitymas
 išsami paieška
 

BIBLIJOS SKAITYMAS

RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LVK (katalikų) leidimas 1998 m. (Biblija RK_K1998)

Izaijo knygaSkyrius: 17

 Izaijo knyga
  
 Damaskui
  
Iz 17

1 Ištarmė Damaskui:[i1]

Tikėk manimi, Damaskas liausis buvęs miestas, –

jis virs griuvėsiais.

2 Aroerio miestai bus ištuštėję, –

priklausys jie kaimenėms,

ten jos ramiai gulinės,

nebus kam jų baidyti.

3 Efraimas[i2] praras savo tvirtoves,

o Damaskas – karalystę.

Aramo likutis turės tą pačią didybę,

kaip ir izraeliečiai, –

tai Galybių VIEŠPATIES žodis!

4 Tą dieną

Jokūbo didybė sunyks,

jo apkūnumas bus suliesintas.

5 Tarsi tik glėbys šiaudų pjovėjui,

kai jis ims pjūties metu dirvos derlių

ar kai bus renkamos varpos Refajimų slėnyje.[i3]

6 Iš jo liks tik parinkos!

Panašiai kaip raškant alyvmedį,[i4]

užsilieka dvi ar trys alyvos pačioje viršūnėje,

keturios ar penkios žemiau ant šakų, –

tai žodis VIEŠPATIES, Izraelio Dievo.

7 Tą dieną žmonės kreips žvilgsnį į savo Kūrėją, jų akys kryps į Izraelio Šventąjį. 8 Jie nebežvelgs į aukurus, savo rankų darbus, nebesikliaus tuo, ką jų pirštai padarė šventaisiais stulpais[i5] ar smilkalų aukurais.

9 Tą dieną jų galingieji miestai bus tušti, kaip miestai, kuriuos paliko amoriečiai ir hivitai, pabūgę izraeliečių. Nusiaubti bus visi!

10 Nes pamiršai Dievą, kuris tave gelbsti,

neatsimeni Uolos, savo priebėgos.

Todėl veiski, jeigu nori, šventuosius sodus[i<6]>

ir sodink juose svetimų vynuogių atžalas!

11 Nors ir užaugintum jas tą pačią dieną,

kai sodinai,

ir padarytum, kad kitą rytą

tavo daigai pražystų,

derlius pradings baisios nelaimės ir

tikros pražūties dieną.

12 Ai, koks ūžmas nesuskaitomų tautų,[i7]

jų šniokštimas tarsi marių mūša!

Triukšmauja, ūžia tautos kaip galingos bangos –

toks ūžmas tautų!

13 {Nerimsta, ūžia tautos, kaip šėlstantis potvynis},

bet VIEŠPATS pagrūmos joms, ir visos išlakstys,

išsklaidytos bus, kaip išsklaido vėjas šapus kalnuose,

kaip dulkių verpetą nuneša vėtra.

14 Koks klaikas vakare! Nors rytas dar neišaušo –

jo jau nėra!

Tokia dalia bus tų, kurie mus siaubia,

toks likimas tų, kurie mus plėšia.

  
Išnašos:
<6Iz 17,10: Šventuosius sodus: pažodžiui malonumų augalus – gamtos dievų garbei.
1Iz 17,1: Damaskas: Sirijos sostinė, sunaikinta 732 m. prieš Kristų.
2Iz 17,3: Efraimas: Izraelis, sudaręs sąjungą su Sirija prieš Asiriją ir Judo karalystę, sunaikintas 722 m. prieš Kristų. Aramas: Sirija.
3Iz 17,5: ... Refajimų slėnyje
4Iz 17,6: Alyvmedžiai nuraškomi ne skinant alyvas rankomis, bet jas nubloškiant žemėn ilga kartimi. Žr. Iz 24,13.
5Iz 17,8: Šventieji stulpaiSmilkalų aukurai: altorėliai, ant kurių buvo deginami smilkalai garbinant stabus. Žr. Iz 27,9; Kun 26,30.
7Iz 17,12: Nesuskaitomos tautos: kariaunos, kurios lydėjo asirus žygyje prieš Izraelio ir Judo karalystes. Dievas jas nugali, kaip nugalėjo chaoso vandenis Kūrimo pradžioje. Žr. Job 3,8; 7,12; Ps 89,11.
  
Bibliografiniai duomenys:

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>

Izaijo knygaSkyrius: 17