1 Gražiausioji[i1] Saliamono giesmė. 2 [i2]{Mi] Tebučiuoja jis mane savo lūpų bučiniais! Malonesnė tavo meilė, negu vynas, 3 negu tavo brangiojo aliejaus kvapas! Tavo vardas – palieti kvepalai, – užtat tave mergaitės myli. 4 Imk mane su savimi! Skubėkime! Vesk mane, karaliau, į savo kambarius. {JD} Tavimi mes džiaugsimės ir linksminsimės, skonėsimės tavo meile labiau negu vynu. Teisingai daro, kad tave myli! 5 {Mi} Esu juodbruvė, bet graži, o Jeruzalės dukros![i3] Kaip Kedaro[i4] palapinės, kaip Salmos[i5] palapinių dangos. 6 Nežiūrėkite iš aukšto į mane, kad aš tamsiaveidė,[i6] – saulė mane įdegino. Mano motinos sūnūs supyko ant manęs: padarė mane vynuogynų prižiūrėtoja. Savo pačios vynuogyno neprižiūrėjau. 7 [i7]Pasakyk tad man, mano tikroji meile, kur ganai savo kaimenę, kur guldai ją vidudienį poilsio? Kad nebereikėtų man daugiau klaidžioti kaip bastūnei palei tavo draugų kaimenes. 8 {Ms} Jeigu tu nežinai vietos, o gražiausia tarp moterų, eik avių pėdomis ir ganyk savo ožiukus šalia piemenų palapinių. 9 [i8]Tu, mano meile, jaudini vyrus, kaip kumelaitė jaudina faraono kovos vežimų žirgus. 10 Žavūs tavo skruostai, dabinti pintomis grandinėlėmis, tavo kaklas – karoliais. 11 Iš aukso nukalsim tau grandinėles, išpuošime jas sidabru. 12 {Mi} Kol karalius ilsisi savo kambary, mano nardas[i9] pripildo orą kvepėjimo. 13 Mano mylimasis yra man miros[i10] ryšulys, prigludęs tarp mano krūtų. 14 Mano mylimasis yra man henos[i11] žiedų puokštė En-Gedžio vynuogių soduose. 15 {Ms} Ak, kokia tu graži, mano mylimoji, ak, kokia graži esi, tavo akys kaip balandžių![i12] 16 [i13]{Mi} Ak, koksai tu gražus, mano mylimasis – iš tikrųjų gražus! Mūsų guolis pavėsinėje; 17 mūsų namų sijos iš kedrų, gegnės iš kiparisų. | 
