1 Aš esu Šarono gėlė,[i1] slėnių lelija. 2 {Ms} Kaip lelija tarp erškėčių – mano mylimoji tarp merginų! 3 {Mi} Kaip obelis tarp miško medžių – mano mylimasis tarp vaikinų. Kaip smagu sėdėti jo paūksmėje, ir jo vaisiai man saldūs. 4 [i2]Mane jis įvedė į pokylio menę, ir jo ženklas viršum manęs buvo meilė. 5 Stiprink mane razinų tešlainiu, atgaivink mane obuoliais, nes aš sergu meile. 6 Jo kairė ranka buvo man po galva, o dešiniąja jis mane apkabino! 7 Prisaikdinu jus, Jeruzalės dukros, gazelėmis ar laukų stirnomis:[i3] nebudinkite, nežadinkite meilės, kol ji pati neprabus! B. ANTROJI GIESMĖ 8 [i4]{Mi} Klausykis! Mano mylimasis! Štai jis ateina, šokinėdamas per kalnus, liuoksėdamas per kalvas. 9 Mano mylimasis panašus į gazelę ar jauną briedį. Štai jis stovi už mūsų sienos, žvelgia vidun pro langus, bando įžiūrėti pro pinučius. 10 Mylimasis mane kalbina! Jis man taria: „Kelkis, mano meile, mano gražioji, eikš! 11 Juk žiema jau pasibaigė, lietūs praėjo ir nuščiuvo. 12 Žemė nuberta žiedais, tuojau metas vynmedžius genėti, ir purplelis jau burkuoja mūsų šalyje. 13 Figmedis augina žalias figas, ir vynmedžių žiedai tvinsta maloniais kvapais. Kelkis, mano meile, mano gražioji, eikš! 14 [i5]O mano balande uolų plyšyje, uolos prieglobstyje, leisk man pamatyti tavo veidą ir išgirsti tavo balsą, nes tavo balsas toks mielas ir tavo veidas gražus“. 15 [i6]Sugaudykit mums lapes[i7] – tas laputes, kenkiančias vynuogynams. Juk mūsų vynuogynai žydi! 16 Mylimasis man, aš jam; jis gano savo kaimenę tarp lelijų. 17 Kol atvės diena[i8] ir ištįs šešėliai, klajok, mano mylimasis, kaip gazelė ar jaunas briedis ant Betero[i9] kalnų. | 
