| Gal 1 | Kreipimasis 1 [i1]Paulius, pašauktas apaštalu ne žmonių ir ne per žmogų, bet paties Jėzaus Kristaus ir jį prikėlusio iš numirusių Dievo Tėvo, 2 ir visi su manimi esantys broliai – Galatijos bendrijoms. 3 Malonė ir ramybė jums nuo Dievo, mūsų Tėvo, ir Viešpaties Jėzaus Kristaus, 4 kuris atidavė save už mūsų nuodėmes, kad nuo dabartinio blogo amžiaus[i2] išgelbėtų mus pagal mūsų Dievo ir Tėvo valią. 5 Jam šlovė per amžių amžius! Amen. Įspėjimas 6 Aš stebiuosi, kad jūs nuo to, kuris pašaukė jus Kristaus malone, taip greitai persimetate prie kitos evangelijos,[i3] – 7 nors iš tikro kitos nėra, o yra tik jus klaidinantys žmonės, kurie nori iškreipti Kristaus Evangeliją. 8 Bet nors ir mes patys ar angelas iš dangaus imtų jums skelbti kitokią evangeliją, negu esame jums paskelbę, – tebūnie prakeiktas! 9 Kaip anksčiau sakėme, taip dabar sakau dar kartą: jei kas jums skelbia kitokią evangeliją, negu esate priėmę, – tebūnie prakeiktas! 10 Ar aš ieškau žmonių palankumo, ar Dievo? Gal stengiuosi įtikti žmonėms? Norėdamas patikti žmonėms, nebebūčiau Kristaus tarnas. PAULIAUS APOLOGIJA Dieviškas pašaukimas 11 Aš sakau jums, broliai, kad mano paskelbtoji Evangelija nėra iš žmonių. 12 Aš neperėmiau jos iš žmogaus ir nebuvau jos išmokytas, bet gavau Jėzaus Kristaus apreiškimu. 13 Jūs, be abejo, esate girdėję, kaip aš kadaise elgiausi, būdamas žydų tikėjimo; kaip be saiko persekiojau Dievo Bažnyčią ir mėginau ją sugriauti;[i4] 14 kaip žydų tikėjimu buvau pranokęs daugelį bendraamžių savo tautiečių, itin uoliai gindamas savo protėvių papročius. 15 Kai tas, kuris mane pasirinko dar esantį įsčiose ir pašaukė savo malone, panorėjo 16 apreikšti manyje[i5] savo Sūnų, kad paskelbčiau Evangeliją pagonims, neskubėjau tartis su kūnu ir krauju[i6] 17 ir nenuvykau į Jeruzalę pas anksčiau už mane pašauktus apaštalus, bet iškeliavau į Arabiją ir tada vėl grįžau į Damaską. 18 Vėliau, po trejų metų, nukeliavau į Jeruzalę susipažinti su Kefu ir pasilikau pas jį penkiolika dienų. 19 Kitų apaštalų man neteko pamatyti, tiktai Viešpaties brolį Jokūbą.[i7] 20 Ką jums rašau, tvirtinu Dievo akivaizdoje, jog nemeluoju. 21 Paskui išvykau į Sirijos ir Kilikijos sritis. 22 Aš buvau iš veido nepažįstamas Kristaus bendrijoms Judėjoje. 23 Jos buvo tik girdėjusios: tas, kuris mus kitados persekiojo, dabar skelbia Evangelijos tikėjimą, kurį kadaise griovė. 24 Ir jos šlovino Dievą dėl manęs. |
