| Fil 2 | Vienybė ir nuolankumas 1 Taigi, jeigu esama Kristuje paskatinimo, meilės paguodos, jei esama bendrystės Dvasioje, nuoširdumo ir užuojautos, 2 tai padarysite mano džiaugsmą tobulą tuo, kad laikysitės vienos minties, turėsite vienokią meilę, santaiką ir sutarimą. 3 Tegul nelieka vietos vaidams ar tuščiai puikybei, bet vienas kitą laikykite aukštesniu už save 4 ir žiūrėkite kiekvienas ne savo naudos, bet kitų. 5 Būkite tokio nusistatymo kaip Kristus Jėzus. 6 Jis, turėdamas Dievo prigimtį, godžiai nesilaikė savo lygybės su Dievu, 7 bet apiplėšė pats save, priimdamas tarno išvaizdą ir tapdamas panašus į žmones. Jis ir išore tapo kaip visi žmonės; 8 jis nusižemino, tapdamas klusnus iki mirties, iki kryžiaus mirties. 9 Todėl ir Dievas jį išaukštino ir padovanojo jam vardą, kilniausią iš visų vardų, 10 kad Jėzaus vardui priklauptų kiekvienas kelis danguje, žemėje ir po žeme 11 ir kiekvienos lūpos Dievo Tėvo šlovei išpažintų: „JĖZUS KRISTUS YRA VIEŠPATS!“ Išganymo kelias 12 Taigi, mano mylimieji, kaip visuomet klausydavote manęs, kai būdavau tarp jūsų, taip dar labiau klausykite man nesant tarp jūsų: darbuokitės savo išganymui su baime ir drebėdami,[i1] 13 nes Dievas iš savo palankumo skatina jus ir trokšti, ir veikti! 14 Visa darykite be murmėjimų ir svyravimų, 15 kad būtumėte nepeiktini ir nekalti, nesutepti Dievo vaikai sugedusioje ir iškrypusioje kartoje, kur jūs spindite tarsi žiburiai pasaulyje. 16 Tvirtai laikykitės gyvenimo žodžio, kad Kristaus dieną galėčiau pasigirti ne veltui bėgęs ir ne veltui vargęs. 17 O jei turės būti pralietas mano kraujas, kaip jūsų tikėjimo auka ir atnaša Dievui, aš džiaugiuosi ir esu linksmas kartu su jumis visais. 18 Taip pat ir jūs būkite linksmi ir džiaukitės kartu su manimi. Pauliaus pasiuntiniai 19 Aš turiu Viešpatyje Jėzuje viltį netrukus pasiųsti pas jus Timotiejų, kad būčiau ramus, sužinojęs, kaip jums sekasi. 20 Mat neturiu kito pasiuntinio, kuris taip nuoširdžiai jumis rūpintųsi. 21 Visi kiti ieško ne Kristaus Jėzaus, bet savo naudos. 22 O apie jį žinote, kad jis tinkamas, nes Evangelijos labui jis man tarnavo kaip sūnus tėvui. 23 Taigi, kai tik paaiškės mano byla, turiu viltį tučtuojau jį pasiųsti. 24 Be to, turiu Viešpatyje viltį ir pats netrukus atvykti pas jus.[i2] 25 [i3]Aš dar nusprendžiau, jog reikia siųsti pas jus Epafroditą, mano brolį, bendradarbį ir žygių draugą, o jūsų pasiuntinį ir pagalbininką mano varguose. 26 Jis labai jūsų pasiilgo ir sielojosi, kad jūs išgirdote apie jo ligą. 27 O jis buvo arti mirties, tačiau Dievas jo pasigailėjo, ir ne vien tik jo, bet ir manęs, kad manęs neužgriūtų sielvartas po sielvarto. 28 Taigi aš jį skubiai siunčiu, kad, jį pamatę, pradžiugtumėte ir aš taip neliūdėčiau. 29 Priimkite jį Viešpatyje su tikru džiaugsmu ir gerbkite tokius žmones, 30 nes dėl Kristaus darbo jis buvo atsidūręs prie mirties, statydamas pavojun savo gyvybę, kad atliktų man patarnavimą, kurio jūs negalėjote padaryti. |
