| Ezd 4 | Samariečiai pasipriešina Šventyklos atstatymui 1 Judo ir Benjamino priešai, išgirdę, kad sugrįžę tremtiniai stato VIEŠPAČIUI, Izraelio Dievui, Šventyklą, 2 kreipėsi į Zerubabelį ir klanų galvas ir jiems kalbėjo: „Statykime su jumis, nes ir mes garbiname jūsų Dievą ir esame jam atnašavę aukas nuo čia mus atkėlusio Asirijos karaliaus Esarhadono dienų“. 3 Betgi Zerubabelis, Ješua ir kiti Izraelio klanų galvos jiems atsakė: „Negali būti nė kalbos, kad jūs su mumis statytumėte Namus mūsų Dievui. Mes vieni statysime juos VIEŠPAČIUI, Izraelio Dievui, kaip Persijos karalius Kyras yra mums įsakęs“. 4 Užtat šalies žmonės metėsi kenkti Judo žmonių ryžtui ir stengėsi atbaidyti juos nuo statybos. 5 Jie papirko ir pareigūnus, niekais paversdami jų užmojį per visą Persijos karaliaus Kyro gyvenimą iki pat Persijos karaliaus Darijaus[i1] viešpatavimo. Vėlesni priešiškumai 6 [i2] Ahasuerui karaliaujant, pradžioje jo viešpatavimo, jie surašė skundą ant Judo ir Jeruzalės gyventojų. 7 O Artakserkso dienomis Bišalamas, Mitredatas, Tabėelis ir kiti jų bendrai rašė Persijos karaliui Artakserksui. Laiškas buvo rašytas aramėjiškai ir išverstas. {Aramėjiškai:}[i3] 8 [i4]Vyriausiasis pareigūnas Rehumas ir raštininkas Šimšajis parašė apie Jeruzalę karaliui Artakserksui tokį laišką: 9 {Tada vyriausiasis pareigūnas Rehumas, raštininkas Šimšajis ir kiti jų bendrai – teisėjai, valdytojai, pareigūnai, vyrai iš Erecho, Babilono ir Sūsos, tai yra Elamo žmonės – 10 ir kitos tautos, kurias didysis ir kilnusis Osnaparas ištrėmė ir apgyvendino Samarijos miestuose ir kitose Anapus Upės srities dalyse, – parašė. – Nūnai 11 šis yra nuorašas laiško, kurį jie nusiuntė}: „Karaliui Artakserksui! Tavo tarnai, Anapus Upės srities žmonės, siunčia pasveikinimą. Nūn 12 tebūna žinoma karaliui, kad nuo tavęs pas mus parėję žydai pasiekė Jeruzalę ir atstato tą maištingą ir nedorą miestą. Jau baigia sienas ir taiso pamatus! 13 Nūn tebūna žinoma karaliui, jog jie nebeduos duoklės, asmens ar žemės mokesčių, jei šis miestas bus atstatytas ir sienos užbaigtos. Tai gali tik žalą nešti karalystei. 14 Taigi, kadangi mes valgome karaliaus rūmų druską, negalime nematyti karaliui daromos negarbės, todėl parašėme apie tai, norėdami pranešti karaliui, 15 kad būtų padaryta paieška tavo protėvių metraščiuose. Tu rasi metraščiuose ir patirsi, kad tai yra maištingas miestas, lemtingas karaliams ir sritims. Maištai ten buvo puoselėjami nuo senovės. Užtat tas miestas ir buvo sunaikintas. 16 Mes pranešame karaliui, kad tada tu nebeturėsi jokios dalies srityje Anapus Upės, jei tas miestas bus atstatytas ir jo sienos užbaigtos“. 17 Karalius atsiuntė tokį atsakymą: „Vyriausiajam pareigūnui Rehumui, raštininkui Šimšajui ir kitiems jų bendrams, gyvenantiems Samarijoje ir kitose Anapus Upės srities dalyse. Pasveikinimas! Nūnai 18 laiškas, kurį mums siuntėte, buvo perskaitytas mano akivaizdoje ir išverstas. 19 Mano įsakymu buvo padaryta paieška ir buvo rasta, kad tas miestas iš tikrųjų buvo sukilęs prieš karalius praeityje, kad sukilimai ir maištai jame buvo dažni. 20 Jeruzalė yra turėjusi galingų karalių, valdžiusių visą Anapus Upės sritį, kuriems buvo mokama duoklė, asmens ir žemės mokesčiai. 21 Nūn tad duok įsakymą, kad tie žmonės liautųsi statę. Tas miestas negali būti atstatomas, kolei nebus duotas kitas mano įsakymas. 22 Be to, rūpinkitės dėlei šio reikalo būti apdairūs, nes kitaip bus daug nuostolio ir žalos karalystei“. 23 Vos perskaičius karaliaus Artakserkso[i5] laiško nuorašą Rehumo, Šimšajo ir jų bendrų akivaizdoje, jie nuskubėjo į Jeruzalę pas žydus ir ginklų jėga sustabdė darbus. 24 Tuomet darbai prie Dievo Namų statybos sustojo ir liko nutraukti iki antrųjų Persijos karaliaus Darijaus valdymo metų.[i6] |
