| Ez 47 | Nuostabioji upė. Vanduo teka iš Šventyklos 1 [i1]Tuomet jis nuvedė mane vėl prie įėjimo į Šventyklą. Žiūriu, vanduo teka iš po Šventyklos slenksčio rytų link, nes Šventyklos priekis buvo į rytų pusę. Vanduo tekėjo žemyn iš pietinio Šventyklos šono galo, į pietus nuo aukuro. 2 Jis išvedė mane pro šiaurinius vartus ir vedė aplinkui lauko puse prie išorinių vartų, pro kuriuos einama į rytus. Žiūriu, vanduo liejasi pietiniame šone. 8 Jis man paaiškino: „Šis vanduo teka į rytų pusę ir nutekės į Arabą, o kai įtekės į jūrą – dvokiančio vandens jūrą, jos vanduo pasidarys sveikas. 9 Kur tik ta upė nutekės, visa, kas gyva ir kruta, gaus iš jos gyvybę. Vandeniui ten nutekėjus, joje knibždėte knibždės žuvų, nes jis taps sveikas, – visa gyvuos, kur tik upė tekės. 12 Ant krantų, abiejose upės pusėse, augs visokiausi vaismedžiai. Jų lapai nenubyrės ir jiems vaisių nepristigs, – kas mėnesį jie neš naujus vaisius, nes jiems vanduo atitekės iš šventovės. Jų vaisiai bus maistui, o jų lapai bus vaistas sergantiems“. |
| 1 | Ez 47,1-47,12: Nuostabioji patvinusi upė, ištekanti iš Šventyklos, duodanti gyvybę dykumai ir Mirties – Negyvajai jūrai, simbolizuoja grįžimą į Rojų. Žr. Pr 2,10-14. Vanduo yra didelės palaimos ir malonės ženklas, o sausra – prakeiksmo ženklas. Žr. Ez 26,5.14. |
