| Ez 46 | Šabai 1 Taip kalbėjo Viešpats DIEVAS: „Rytiniai vidaus kiemo vartai bus uždari šešias darbo dienas, bet bus atidaryti šabo dieną, bus atidaryti ir mėnulio jaunaties dieną. 2 Vadas įeis iš lauko pro vartų prieangį ir stovės prie vartų šulų. Kunigai paaukos jo deginamąją atnašą ir jo bendravimo atnašas, o jis pagarbins VIEŠPATĮ ant vartų slenksčio. Tuomet jis išeis, bet vartai paliks atidaryti iki vakaro. 3 Ir paprasti žmonės prie tų pačių vartų įėjimo garbins VIEŠPATĮ šabo ir mėnulio jaunaties dienomis. 4 Deginamoji auka, kurią vadas paaukos VIEŠPAČIUI šabo dieną, bus šeši avinėliai, neturintys jokios kliaudos, ir vienas avinas, neturintis jokio trūkumo, 5 su vienos efos grūdų atnaša prie avino, – o grūdų atnaša prie avinėlių priklausys nuo jo rankos dosnumo, – drauge su vienu hinu aliejaus prie kiekvienos efos. 6 Mėnulio jaunaties dieną iš kaimenės jis paaukos jokios kliaudos neturintį jautį, šešis avinėlius ir vieną aviną, – ir jie turi būti be jokio trūkumo. 7 Kaip grūdų atnašą jis parūpins vieną efą prie jaučio ir vieną efą prie avino, – o prie avinėlių pagal savo rankos dosnumą, – drauge su vienu hinu aliejaus prie kiekvienos efos. Apeiginiai nuostatai 8 Vadas visuomet įeis ir išeis pro vartų prieangį. 9 Kai paprasti žmonės, eidami į VIEŠPATIES akivaizdą švenčių metu, įeina pagarbinti pro šiaurinius vartus, jie turi išeiti pro pietinius vartus, o kai įeina pro pietinius vartus, turi išeiti pro šiaurinius vartus, – tenegrįžta prie vartų, pro kuriuos įėjo, bet teišeina pro priešais esančius vartus. 10 Kai jie įeina, drauge su jais įeis ir vadas, kai jie išeina, ir jis išeis. 11 Iškilmėse ir šventėse grūdų atnaša prie jaučio bus viena efa, prie avino irgi bus viena efa, – prie avinėlių priklausys nuo jo rankos dosnumo, – drauge su aliejaus hinu prie kiekvienos efos. 12 Rytiniai vartai bus atidaryti vadui, kada tik jis savo noru parūpins atnašas, – savo noru paaukotas VIEŠPAČIUI, – ar deginamajai aukai, ar bendravimo aukoms, kad jis galėtų paaukoti savo deginamąją auką ir bendravimo aukas, kaip jis tai daro šabo dieną. Tuomet jis išeis, – jam išėjus, vartai bus uždaryti. 13 Kasdien parūpinsi vienerių metų avinėlį, neturintį jokio trūkumo, kaip deginamąją auką VIEŠPAČIUI, – parūpinsi vieną kiekvieną rytą. 14 Kasryt parūpinsi prie jo ir grūdų atnašas, – šeštadalį efos ir trečdalį hino aliejaus, kuris turi būti sumaišytas su geriausiais miltais kaip grūdų auka VIEŠPAČIUI. Tai yra amžini įstatai. 15 Taip bus parūpinti avinėlis, grūdų atnašos ir aliejus kas rytą kaip nuolatinė deginamoji auka“. Krašto vadas 16 Taip kalbėjo Viešpats DIEVAS: „Jei vadas duoda dovaną iš savo paveldo kuriam nors savo sūnų, ji priklausys jo sūnums, – paveldu ji bus jų nuosavybė. 17 Bet jei jis duoda dovaną iš savo paveldo kuriam nors savo tarnų, ji bus jo iki atlaidos[i1] metų. Tuomet ji sugrįš vadui, – tik jo sūnūs gali pasilaikyti dovaną iš jo paveldo. 18 Vadas negalės atimti iš žmonių jokio paveldo, išvarydamas juos iš savo nuosavybės. Tik iš savo paties nuosavybės jis galės duoti savo sūnums paveldą, idant nė vienas mano tautos žmogus nebūtų išblokštas iš savo nuosavybės“. Šventyklos virtuvės 19 Tuomet jis nuvedė mane pro įėjimą, esantį šalia vartų, prie kunigams skirtų šventųjų kambarių, atgręžtų į šiaurę. Žiūriu, ten prie jų vakarinio galo vieta. 20 Jis man paaiškino: „Tai vieta, kur kunigai virs atnašas už kaltę bei atnašas už nuodėmę ir keps grūdų atnašas, idant nereikėtų išnešti jų iš vidaus kiemo ir nebūtų pašventinti žmonės“.[i2] 21 Tuomet jis išvedė mane į išorinį kiemą ir vedė palei keturis kiemo kampus. Žiūriu, kiekviename kiemo kampe yra dar kiemas, – 22 keturiuose kiemo kampuose buvo kiemeliai, keturiasdešimties uolekčių ilgumo ir trisdešimties uolekčių platumo, – visi keturi to paties dydžio. 23 {Viduje} aplinkui visus keturis ėjo mūrinys, o po mūriniu visur aplinkui židiniai. 24 Tuomet jis man paaiškino: „Tai virtuvės, kur šventyklos tarnai virs žmonių atnašas“. |
