Ez 47 | Nuostabioji upė. Vanduo teka iš Šventyklos 1 [i1]Tuomet jis nuvedė mane vėl prie įėjimo į Šventyklą. Žiūriu, vanduo teka iš po Šventyklos slenksčio rytų link, nes Šventyklos priekis buvo į rytų pusę. Vanduo tekėjo žemyn iš pietinio Šventyklos šono galo, į pietus nuo aukuro. 2 Jis išvedė mane pro šiaurinius vartus ir vedė aplinkui lauko puse prie išorinių vartų, pro kuriuos einama į rytus. Žiūriu, vanduo liejasi pietiniame šone. 3 Vyras, eidamas rytų kryptimi su virve rankoje, atmatavo tūkstantį uolekčių ir pervedė mane per vandenį, – vandens buvo lig kulkšnių. 4 Vėl atmatavo tūkstantį ir pervedė mane per vandenį, – vandens buvo lig kelių. Vėl atmatavo tūkstantį uolekčių ir pervedė mane per vandenį, – vandens buvo lig juosmens. 5 Vėl atmatavo tūkstantį, jau buvo upė, kurios nebegalėjau pereiti, nes vanduo buvo taip patvinęs, jog reikėjo plaukti, – upė buvo neperbrendama. 6 Jis paklausė mane: „Marusis, ar tu matei?“ Tuomet jis parvedė atgal prie upės kranto. 7 Eidamas atgal, mačiau ant upės kranto daugybę medžių vienoje ir kitoje pusėje. 8 Jis man paaiškino: „Šis vanduo teka į rytų pusę ir nutekės į Arabą, o kai įtekės į jūrą – dvokiančio vandens jūrą, jos vanduo pasidarys sveikas. 9 Kur tik ta upė nutekės, visa, kas gyva ir kruta, gaus iš jos gyvybę. Vandeniui ten nutekėjus, joje knibždėte knibždės žuvų, nes jis taps sveikas, – visa gyvuos, kur tik upė tekės. 10 Palei ją stovės žvejai nuo En-Gedžio iki pat En-Eglajimų,[i2] – bus vietos tinklams džiovinti, – joje bus gausu visokiausių žuvų, panašiai kaip Didžiojoje jūroje. 11 Bet jos pelkės ir balos nepraras sūrumo, nes jos turi būti paliktos druskai. 12 Ant krantų, abiejose upės pusėse, augs visokiausi vaismedžiai. Jų lapai nenubyrės ir jiems vaisių nepristigs, – kas mėnesį jie neš naujus vaisius, nes jiems vanduo atitekės iš šventovės. Jų vaisiai bus maistui, o jų lapai bus vaistas sergantiems“. Naujos krašto ribos 13 [i3]Taip kalbėjo Viešpats DIEVAS: „Šitos yra ribos, kuriomis paskirstysite kraštą kaip paveldą dvylikai Izraelio giminių. Juozapas gaus dvi dalis, 14 o likusį kraštą lygiai dalysitės. Kaip prisiekiau duoti jį jūsų protėviams, taip šis kraštas bus jums paveldas. 15 Krašto riba bus tokia: šiaurės pusėje nuo Didžiosios jūros pro Hetloną lig Lebo-Hamato ir iki Zedado, 16 Berotos, Sibrajimų, – kuris yra tarp Damasko ir Hamato ribos, – ir iki pat Hazer-Hatikono, kuris yra ant Haurano ribos. 17 Taigi riba eis nuo Jūros lig Hazar-Enano, kuris yra į šiaurę nuo Damasko krašto, su Hamato kraštu šiaurės pusėje. 18 Rytų pusėje tarp Haurano ir Damasko, palei Jordaną, tarp Gileado ir Izraelio krašto, iki Rytinės jūros ir lig pat Tamaros. Šita bus rytinė riba. 19 Pietų pusėje riba eis nuo Tamaros lig pat Meribat-Kadešo, o iš ten palei Egipto upės vagą iki Didžiosios jūros. Šita bus pietinė riba. 20 Vakarų pusėje riba bus Didžioji jūra iki pat vietos priešais Lebo- Hamatą. Šita bus vakarinė riba. 21 Taip padalysite šį kraštą sau patiems tarp Izraelio giminių. 22 Kaip paveldą paskirstysite jį burtų keliu sau patiems ir ateiviams, gyvenantiems tarp jūsų, kurie pagimdė pas jus vaikų. Su jais elgsitės kaip su gimusiais Izraelyje, – su jumis bus jiems burtų keliu paskirtas paveldas tarp Izraelio giminių. 23 Kurioje tik giminėje ateiviai gyventų, toje giminėje duosite jiems jų paveldą, – tai VIEŠPATIES žodis“. |