Dieviškasis Artumas sugrįžta į Šventyklą

¹ Tuomet jis atvedė mane prie rytinių vartų. ² Žiūriu, Izraelio Dievo šlovė artinasi iš rytų, jos ūžesys kaip šniokštimas galingų vandenų, ir žemė spindi nuo jo Artumo. ³ Regėjimas, kurį mačiau, buvo kaip regėjimas, kurį buvau matęs, kai jis atėjo sunaikinti miesto, ir kaip regėjimas, kurį buvau matęs prie Kebaro upės. Puoliau veidu žemėn. ⁴ VIEŠPATIES šlovei įėjus į Šventyklą pro rytų vartus, ⁵ dvasia pakėlė mane ir nuvedė į vidaus kiemą. Žiūriu, Šventykla sklidina VIEŠPATIES šlovės.

⁶ Vyrui stovint šalia manęs, išgirdau kažką kalbantį į mane iš Šventyklos. ⁷ Jis man sakė: „Marusis, tai ir mano sosto vieta, ir vieta mano kojų padams. Amžiais čia tarp Izraelio žmonių gyvensiu. Izraelio namai nebeterš daugiau mano švento vardo, – nei jie, nei jų karaliai, – savo kekšavimu ir savo karalių lavonais jiems numirus. ⁸ Kai jie dėjo savo slenkstį prieš mano slenkstį^[i1] ir savo staktas prieš mano staktas taip, kad tarp manęs ir jų liko tik siena, jie suteršė mano šventą vardą savo bjauriais nusikaltimais, kurių jie pridarė, ir aš iš pykčio juos sunaikinau. ⁹ Dabar teatitolina savo kekšavimą ir savo karalių lavonus nuo manęs, ir aš amžinai tarp jų gyvensiu.

¹⁰ O tu, marusis, parodyk Izraelio namams Šventyklą, – teišmatuoja jos matmenis, tesusigėsta dėl savo bjaurių nusikaltimų. ¹¹ Kai jie susigės dėl viso, ką padarė, pamokyk juos apie Šventyklos planą, jos įrengimą, išėjimus ir įėjimus, – visą jos planą, – visus jos planą liečiančius įstatus ir nurodymus. Surašyk tai jiems matant, kad jie ištikimai laikytųsi viso jos plano ir visų jos nuostatų. ¹² Toks yra Šventyklos kalno viršuje įstatymas: visas plotas aplinkui bus švenčiausias. Šitoks yra Šventyklos įstatymas.

Aukuras

¹³ Šitie yra aukuro^[i2] matmenys uolektimis {uolektį sudaro uolektis ir plaštaka}: jo pagrindas bus vienos uolekties aukščio ir vienos uolekties pločio su vieno sprindžio platumo apvadu aplink jo kraštus. Aukuro aukštis bus šitoks: ¹⁴ nuo pagrindo ant žemės lig vienos uolekties platumo apatinės briaunos dvi uolektys, o nuo mažosios briaunos lig vienos uolekties platumo didžiosios briaunos – keturios uolektys. ¹⁵ Aukuro židinys bus keturių uolekčių aukščio, keturi ragai kyšos aukštyn nuo aukuro židinio. ¹⁶ Aukuro židinys bus keturkampis, – dvylikos uolekčių ilgumo ir dvylikos uolekčių platumo. ¹⁷ Ir briauna bus keturkampė, – keturiolikos uolekčių ilgumo ir keturiolikos uolekčių platumo su pusės uolekties pločio apvadu aplinkui. Altoriaus pagrindas aplinkui bus vienos uolekties, o jo laiptai atgręžti į rytus“.

¹⁸ Tuomet jis tarė man: „Marusis, – taip kalbėjo Viešpats DIEVAS, – šitie yra aukuro nuostatai: tą dieną, kai jis bus pastatytas, kad ant jo būtų aukojamos deginamosios atnašos ir išliejamas kraujas, ¹⁹ Levio kunigams iš Zadoko šeimos, kurie artinasi prie manęs man tarnauti, – tai Viešpaties DIEVO žodis, – duosi iš kaimenės jautuką kaip auką už nuodėmę. ²⁰ Paėmęs jo kraujo, pavilgysi juo keturis aukuro ragus, keturis briaunos kampus ir apvadą aplinkui, – taip jį apvalysi ir išpirksi. ²¹ Taip pat paimsi aukai už nuodėmę jautį, – jis bus sudegintas tam skirtoje Šventyklos vietoje, bet už šventovės.

²² Kitą dieną paaukosi ožį, neturintį kliaudos, kaip atnašą už nuodėmę, – aukuras bus apvalytas, kaip buvo apvalytas jaučiu. ²³ Atlikęs jo apvalymą, paaukosi iš kaimenės jautuką be kliaudos ir aviną be kliaudos. ²⁴ Atvesi juos VIEŠPAČIUI, kunigai pabarstys juos druska ir paaukos kaip deginamąsias aukas VIEŠPAČIUI. ²⁵ Kasdien per septynias dienas paruoši ožį aukai už nuodėmę; taip pat turės būti paruošti iš kaimenės jautukas ir avinas be kliaudos. ²⁶ Septynias dienas bus atliekamas aukuro išpirkimas ir apvalymas, – taip jis bus pašventintas. ²⁷ Pasibaigus toms dienoms, pradedant nuo aštuntos dienos, kunigai ant aukuro aukos jūsų deginamąsias atnašas bei bendravimo aukas, ir aš būsiu jums palankus, – tai Viešpaties DIEVO žodis“.

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>