| Ez 44 | Uždarieji vartai 1 Tuomet jis parvedė mane prie išorinių šventovės vartų rytiniame šone, – jie buvo uždari. 2 VIEŠPATS man tarė: „Šie vartai pasiliks uždari. Jie nebus atidaryti! Niekas pro juos neįeis, nes VIEŠPATS, Izraelio Dievas, įėjo pro juos, – jie pasiliks uždari. 3 [i1]Vien vadas, todėl kad yra vadas, galės juose sėstis ir valgyti duoną VIEŠPATIES akivaizdoje. Jis įeis pro vartų prieangį ir išeis tuo pačiu keliu“. Įėjimas į Šventyklą 4 Tuomet jis nuvedė mane pro šiaurinius vartus prie Šventyklos priekio. Pažvelgiau – ir štai! VIEŠPATIES šlovės buvo sklidina VIEŠPATIES Šventykla. Parpuoliau žemėn ant savo veido. 5 VIEŠPATS mane prakalbino: „Marusis, įsidėk sau į širdį, gerai įsižiūrėk akimis ir atidžiai įsiklausyk ausimis į visa, ką tau pasakysiu apie visus VIEŠPATIES Namų įstatus bei visus jų įstatymus. Gerai įsidėmėk, kam leidžiama įeiti į Namus, ir visus, kurie neturi būti įleidžiami į Šventyklą. 6 Sakyk maištininkams Izraelio namams: 'Taip kalbėjo Viešpats DIEVAS. O Izraelio namai, gana jums visų jūsų bjauriųjų nusikaltimų! 7 Dauginate juos, įvesdami svetimtaučius[i2], neapipjaustytos širdies ir neapipjaustyto kūno, kad jie lankytųsi mano šventovėje, suteršdami mano Šventyklą, kai jūs man aukojate mano duoną – taukus ir kraują. Sulaužėte mano sandorą savo bjauriaisiais nusikaltimais. 8 Užuot patys prižiūrėję mano šventąsias atnašas, jūs paskyrėte svetimtaučius, kad už jus jie prižiūrėtų mano šventovę'“. 9 Taip kalbėjo Viešpats DIEVAS: „Joks svetimtautis, neapipjaustyta širdimi ir neapipjaustytu kūnu, neįeis į mano šventovę, net joks svetimtautis, gyvenantis tarp izraeliečių. 10 [i3]Tik levitai, nors jie, izraeliečiams klaidžiojant paskui savo stabus, pasitraukė toli nuo manęs ir turėjo priimti bausmę už savo kaltę, 11 bus mano šventovės tarnai. Jie bus paskirti Šventyklos vartams prižiūrėti ir Šventykloje tarnauti, – skers deginamąsias atnašas bei aukas žmonėms ir bus jiems patarnauti. 12 Kadangi jie tarnavo žmonėms jų stabų akivaizdoje ir buvo Izraelio namams kaltės priežastis, todėl aš pakėliau prieš juos savo ranką, – tai Viešpaties DIEVO žodis, – jie turės priimti bausmę už savo kaltę. 13 Jie nesiartins prie manęs tarnauti kaip kunigai, nesiartins nei prie mano šventųjų atnašų – švenčiausių dalykų, bet turės priimti gėdą už bjauriuosius nusikaltimus, kuriuos darė. 14 Tačiau paskirsiu juos prižiūrėti Šventyklos, kad atliktų visą jos ruošą, darytų joje visa, kas reikalinga. Kunigai 15 O Levio giminės kunigai, Zadoko palikuonys, ištikimai rūpinęsi mano šventove izraeliečiams nuklydus nuo manęs, artinsis prie manęs, kad man tarnautų, – jie stosis mano akivaizdoje aukoti taukus ir kraują, – tai Viešpaties DIEVO žodis. 16 Vien jie eis į mano Šventyklą, vien jie artinsis prie mano stalo man tarnauti, – jie rūpinsis mano tarnyste. 17 Įeidami pro vidaus kiemo vartus, jie vilkės lininiais drabužiais, o tarnaudami prie vidaus kiemo vartų ar Šventykloje, jie nesirengs jokiu vilnoniu apdaru. 18 Ant galvos jie nešios lininius turbanus, strėnas apvilks apatiniais iš lino, nesijuos diržu, kad neprakaituotų. 19 Išeidami į vidaus kiemą, – prie žmonių vidaus kieme, – jie nusivilks drabužius, kuriuos vilkėjo tarnaudami, ir padės juos šventovės kambariuose; tuomet jie apsivilks kitais drabužiais, kad savo drabužiais nepašventintų žmonių.[i4] 20 Galvos jie nesiskus nei ilgų plaukų neaugins, – savo galvos plaukus jie tik apkirps. 21 Kunigas, kai turės eiti į vidaus kiemą, negers vyno. 22 Našlės ar atleistos moters jie sau žmona neims, ims tik mergelę iš Izraelio namų palikuonių ar našlę, kuri yra kunigo našlė. 23 Jie mokys mano tautą, koks yra skirtumas tarp švento ir nešvento, parodys jiems, kaip atskirti tai, kas švaru, nuo to, kas nešvaru. 24 Kilus ginčui, vien jie bus teisėjai, – išspręs jį pagal mano nuostatus. Jie saugos mano įstatymus bei įstatus visose mano šventėse ir švęs mano šabus. 25 Jie neis prie numirėlio, kad savęs nesuterštų. Mirus tėvui ar motinai, sūnui ar dukteriai, broliui ar netekėjusiai seseriai, jiems leista save suteršti. 26 Atskaičiavus septynias dienas po jo apvalymo, jis bus švarus. 27 Tą dieną, kai eis į šventovę, į vidaus kiemą, kad tarnautų šventovėje, jis turės paaukoti savo atnašą už nuodėmę, – tai Viešpaties DIEVO žodis. 28 Toks bus jiems paveldas, aš esu jų paveldas; neduosite jiems nuosavybės Izraelyje, aš esu jų nuosavybė. 29 Jie valgys grūdų atnašas, atnašas už nuodėmę, atnašas už kaltę, – visa, kas Izraelyje paaukota,[i5] jiems priklausys. 30 Pirmienos[i6] visų pirmagimių ir visų jūsų dovanų – visų jūsų atnašų – priklausys kunigams. Ir pirmienas savo tešlos duosite kunigams, idant palaima nužengtų ant jūsų namų. 31 Kunigai nevalgys mėsos – paukščio ar galvijo, nudvėsusio ar žvėrių sudraskyto“. |
