¹ Tuomet jis vedė mane per šiaurinius vartus į išorinį kiemą ir privedė prie kambarių, buvusių priešais Šventyklos kiemą ir pastato šiauriniame šone. ² Pastato ilgumas šiauriniame šone buvo šimtas uolekčių ir platumas – penkiasdešimt. ³ Priešais vidinio kiemo vartus viename šone ir priešais išorinio kiemo grindinį kitame šone buvo kambariai – triaukštė stoginė su kambariais ⁴ Kambarių priešakyje buvo dešimties uolekčių platumo ir šimto uolekčių ilgumo takas, o durys į kambarius buvo šiaurės pusėje. ⁵ Viršutinio aukšto kambariai buvo siauresni, negu kambariai žemutiniame ir viduriniame pastato aukšte, nes jame stoginei buvo paimta daugiau vietos. ⁶ Jie buvo visuose trijuose aukštuose, bet kolonų, kaip kad kiemų kolonos, neturėjo, todėl viršutinio aukšto kambariai ir buvo siauresni, negu žemiau esantys vidurinio ir žemutinio aukšto kambariai. ⁷ Siena lauke, lygiagreti su kambariais ir priešais kambarius, išorinio kiemo pusėje, buvo penkiasdešimties uolekčių ilgumo ⁸ Ir kambariai išorinio kiemo pusėje buvo penkiasdešimties uolekčių ilgumo, bet kambariai priešais Šventyklą buvo šimto uolekčių ilgumo. ⁹ Po šitais kambariais buvo įėjimas, – reikėjo eiti iš rytų pusės, norint įeiti į juos iš išorinio kiemo, – ¹⁰ kur prasidėjo išorinė siena.

Ir pietiniame šone, priešais kiemą ir pastatą, buvo kambarių ¹¹ irgi su taku priekyje. Jie buvo panašūs į kambarius šiauriniame šone: tokio pat ilgumo ir platumo, su tokiais pat išėjimais, įrengimais ir durimis. ¹² Įėjimai į kambarius pietiniame šone buvo pasiekiami per įėjimą atitinkamo tako pradžioje iš rytų pusės palei vidaus sieną.

^13 [i1]Tuomet jis kreipėsi į mane: „Šiauriniai kambariai ir pietiniai kambariai priešais kiemą yra šventi kambariai, kur kunigai, tarnaujantys VIEŠPAČIUI, valgys švenčiausias atnašas. Tenai jie pasidės švenčiausias atnašas, – ir grūdų atnašas, ir atnašas už nuodėmę, ir atnašas už kaltę, – nes ta vieta yra šventa. ¹⁴ Kunigai, įėję į Šventąją vietą, neišeis į išorinį kiemą, nepalikę ten drabužių, kuriais apsirengę tarnauja, nes jie yra šventi. Prieš eidami į žmonėms skirtą vietą, jie turi apsivilkti kitais drabužiais“.

¹⁵ Pabaigęs matuoti Šventyklos vidų, jis išvedė mane pro rytinius vartus ir pamatavo jos plotą visur aplinkui. ¹⁶ Matuojamąja nendre pamatavo rytinį šoną – penki šimtai uolekčių matuojamąja nendre. Tuomet lanku apėjo ¹⁷ ir pamatavo šiaurinį šoną – penki šimtai uolekčių matuojamąja nendre. ¹⁸ Apėjo lanku ir pamatavo pietinį šoną – penki šimtai uolekčių matuojamąja nendre. ¹⁹ Atsisuko į vakarinį šoną ir pamatavo – penki šimtai uolekčių matuojamąja nendre. ²⁰ Jis pamatavo Šventyklos plotą iš visų keturių šonų. Plotas turėjo aplinkui penkių šimtų uolekčių ilgumo ir penkių šimtų uolekčių platumo sieną, kuri skyrė pašventintą vietą nuo paprastos.

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>