¹ Man atėjo VIEŠPATIES žodis: ² „Marusis, pranašauk Izraelio ganytojams – pranašauk ir sakyk jiems, ganytojams: 'Taip kalbėjo Viešpats DIEVAS. Vargas jums, Izraelio ganytojai,^[i1] ganantys save pačius! Argi nėra ganytojų pareiga ganyti kaimenę? ³ Jūs valgote taukus, rengiatės vilna ir skerdžiate peniukšlius, bet avių nešeriate. ⁴ Silpnos jūs nestiprinote, sergančios negydėte, sužeistos netvarstėte, žūstančios negrąžinote ir paklydusios neieškojote, bet valdėte jas jėga, net šiurkštumu. ⁵ Nesant ganytojo, jos buvo išblaškytos, o išsiblaškiusios tapo ėdesiu plėšriems žvėrims. ⁶ Mano avys buvo išblaškytos, jos klaidžiojo po visus kalnus ir po visas aukštas kalvas, – mano avys buvo išblaškytos po visą žemę, – nebuvo kas jomis rūpintųsi ar jų ieškotų'.

⁷ Todėl, ganytojai, klausykitės VIEŠPATIES žodžio: ⁸ 'Kaip aš gyvas, – tai Viešpaties DIEVO žodis, – kadangi, nesant ganytojo, mano kaimenė tapo grobiu ir mano avys ėdesiu visiems plėšriems žvėrims, kadangi mano ganytojai nesirūpino mano kaimene, bet, užuot ganę mano avis, ganė patys save', – ⁹ todėl, ganytojai, klausykitės VIEŠPATIES žodžio: ¹⁰ 'Taip kalbėjo Viešpats DIEVAS. Tikėkit manimi, aš esu prieš ganytojus, išreikalausiu iš jų rankos savo avis, atleisiu juos nuo kaimenės ganymo! Daugiau nebeganys ganytojai patys savęs, nes išgelbėsiu savo avis iš jų nasrų, idant jos nebebūtų jiems maistas'.

Dievas – Tikrasis Ganytojas

¹¹ Nes šitaip kalbėjo Viešpats DIEVAS: 'Štai! Aš pats rūpinsiuosi savo avimis ir jų ieškosiu.

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>