BIBLIJA.LT
ŠVENTASIS RAŠTAS LIETUVIŠKAI
www.lcn.lt
Katalikų Bažnyčia Lietuvoje

  2017 11 24 Penktad.
apie projektą apie svetainę medis
 teksto skaitymas
 išsami paieška
 

BIBLIJOS SKAITYMAS

RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LVK (katalikų) leidimas 1998 m. (Biblija RK_K1998)

Ezekielio knygaSkyrius: 33

 Ezekielio knyga
  
 C. ŽODŽIAI IŠ DIEVO PO JERUZALĖS SUNAIKINIMO/1 . Ezekielis Izraelio sargybinis
  
Ez 33

1 Man atėjo VIEŠPATIES žodis: 2 „Marusis, kalbėk savo tautos žmonėms ir sakyk jiems: 'Kai siunčiu kalaviją į kurį nors kraštą, to krašto žmonės paima vieną vyrą iš savo tarpo ir paskiria jį būti jų sargybiniu. 3 Kai tas sargybinis pamato kalaviją, atžygiuojantį į kraštą, jis privalo pūsti ragą ir įspėti žmones. 4 Jei kas nors, išgirdęs rago balsą, nepaiso įspėjimo, kalavijas ateina ir jį nužudo, – jo kraujas kris ant jo paties galvos. 5 Kadangi jis girdėjo rago balsą ir nepaisė įspėjimo, jo kraujas kris ant jo paties. Bet jei jis būtų paisęs įspėjimo, išgelbėjęs būtų savo gyvastį. 6 Jei sargybinis, pamatęs atžygiuojant kalaviją, nepučia rago ir žmonės nėra įspėjami, o kalavijas ateina ir atima kuriam nors iš jų gyvastį, tas žmogus buvo nužudytas už savo kaltę, tačiau jo kraujo pareikalausiu iš sargybinio rankos'.

7 Tave, marusis, paskyriau Izraelio namų sargybiniu. Kada tik išgirsi iš mano lūpų žodį, perduosi jiems mano įspėjimą. 8 Jei tariu nedorėliui: 'Nedoras žmogau, tu turi mirti!' – o tu nekalbėsi, kad įspėtumei nedorėlį mesti savo kelią, tas nedorėlis tikrai mirs dėl savo kaltės, tačiau jo kraujo pareikalausiu iš tavo rankos. 9 Bet jei tu įspėsi nedorėlį, kad jis grįžtų iš savo kelio, o jis negrįžtų, jis mirs dėl savo kaltės, o tu išgelbėsi sau gyvastį“.

Dievo teisingumas ir gailestingumas

10 „O dabar, marusis, sakyk Izraelio namams: Jūs nuolat kalbate: 'Mūsų nusikaltimai ir nuodėmės sunkiai mus slegia, dėl jų mes žūvame! Kaip galime gyventi?' 11 Sakyk jiems: 'Kaip aš gyvas, – tai Viešpaties DIEVO žodis, – nenoriu, kad nedorėlis mirtų, bet noriu, kad nedorėlis sugrįžtų iš savo kelio ir gyventų. Sugrįžkite, sugrįžkite iš savo nedorų kelių, kad nemirtumėte, Izraelio namai!' 12 O dabar, marusis, sakyk savo tautos žmonėms: 'Teisiojo teisumas jo neišgelbės, kai jis nusidės, nedorėlio nedorumas jo nepražudys, kai jis sugrįš iš savo nedorumo. Teisusis neišsigelbės savo teisumu, kai nusidės'. 13 Nors aš būčiau sakęs teisiajam: 'Tu tikrai gyvensi!' – bet jei jis, pasitikėdamas savo teisumu, darytų pikta, jo teisieji darbai nebūtų atsimenami, – dėl pikto, kurį padarė, mirs. 14 Kai aš sakau nedorėliui: 'Tu tikrai mirsi!' – jis nusigręžtų nuo savo nuodėmės ir darytų, kas teisinga ir teisu, 15 jei nedorėlis sugrąžintų užstatą, atiduotų, ką buvo pasigrobęs plėšikaudamas, laikytųsi gyvenimo nuostatų nedarydamas pikta – jis tikrai gyvens, jis nemirs. 16 Jokia iš jo nuodėmių, kuriomis nusidėjo, nebus atsiminta, – jis darė, kas teisinga ir teisu, jis tikrai gyvens.

17 Tavo tautos žmonės sako: 'Viešpaties kelias nėra teisingas!' Iš tikrųjų jūsų kelias nėra teisingas! 18 Kai teisusis nusigręžia nuo savo teisumo ir daro, kas pikta, jis dėl to mirs. 19 Kai nedorėlis nusigręžia nuo savo nedorumo ir daro, kas teisu ir teisinga, jis dėl to gyvens. 20 Tačiau jūs sakote: 'Viešpaties kelias nėra teisingas!' Izraelio namai, teisiu jus žiūrėdamas jūsų kelių!“

Pabėgėlis iš Jeruzalės

21 Dvyliktaisiais mūsų tremties metais, dešimtojo mėnesio penktąją dieną,[i1] atėjo pas mane pabėgėlis iš Jeruzalės ir tarė: „Miestas paimtas!“ 22 O VIEŠPATIES ranka buvo mane palietusi vakare prieš pabėgėliui ateinant. Jis buvo atvėręs man burną prieš pabėgėlio atėjimą rytmetį, – taip mano burna buvo atverta ir nebebuvau daugiau nebylys.

Išlikusieji Judo karalystėje

23 [i2]Atėjo man VIEŠPATIES žodis: 24 „Marusis, gyventojai anų išgriautųjų vietų Izraelio žemėje vis sako: 'Abraomas buvo tik vienas, tačiau paveldėjo kraštą. O mūsų yra daug, – tikrai kraštas duotas mums, kad jį paveldėtume'. 25 Todėl atsakyk jiems: taip kalbėjo Viešpats DIEVAS: 'Jūs valgote mėsą su krauju, keliate akis į savo stabus ir liejate kraują, – nejau jūs paveldėsite kraštą? 26 Jūs pasitikite kalaviju, darote bjaurų nusikaltimą ir kiekvienas jūsų išniekina artimo žmoną, – nejau dėl to jūs paveldėsite kraštą?' 27 Šitaip jiems kalbėsi: Taip kalbėjo Viešpats DIEVAS: 'Kaip aš gyvas, esantieji griuvėsiuose žus nuo kalavijo, esančius atvirame lauke atiduosiu žvėrims suryti, esantieji tvirtovėse ir olose mirs maru. 28 O kraštą paversiu tuščiais tyrais, – ateis galas jo išdidžiai galybei. Izraelio kalnai bus taip nuniokoti, kad neliks nė vieno, kas po juos vaikščiotų. 29 Tuomet jie žinos, kad aš esu VIEŠPATS, kai paversiu kraštą tuščiu ir dyku už visus bjaurius nusikaltimus, kuriuos jie padarė. 30 [i3]Žinok, marusis, tavo tautiečiai šneka apie tave pasieniais ir tarpduriuose. Jie sako vieni kitiems: 'Eime pasiklausyti naujausio žodžio, atėjusio iš VIEŠPATIES'. 31 Jie ateina pas tave, kaip ateina žmonės, jie sėdi prieš tave, kaip sėdi žmonės, ir klausosi tavo žodžių, bet jų nevykdo, nes melas yra jų lūpose, o jų širdis trokšta tik naudos. 32 Tikėk manimi, esi jiems lyg meilės dainų dainius, turintis gražų balsą ir įgudęs groti, – jie girdi tavo žodžius, bet jų nevykdo. 33 Bet kai tai įvyks – o tikėk manimi, šitai įvyks! – tuomet jie žinos, kad tarp jų buvo pranašas“.

  
Išnašos:
1Ez 33,21-33,22: 585 m. sausio 8 d. prieš Kristų. Pasak Jeremijo (žr. Jer 39,2), Jeruzalė buvo paimta 587 m. liepos mėnesį. Kai kurie rankraščiai turi vienuoliktaisiais vietoj dvyliktaisiais metais (586 m. sausis), nes žinia apie Jeruzalės sunaikinimą būtų pasiekusi Ezekielį Babilone tik po septyniolikos mėnesių, nors karavanai užtrukdavo apie keturis mėnesius kelionėje nuo Babilono į Jeruzalę (žr. Ezd 7,9; 8,31). Pabėgėlis buvo siųstas pas Ezekielį, kad išpildytų pažadą, duotą Ez 24,25.27 (žr. Ez 2,26-27).
2Ez 33,23-33,29: Pabėgėlio atnešta žinia buvo šio pranašavimo proga ir fonas. Ezekielis, kaip ir Jeremijas, atmeta mintį, kad žydai, likę Judo karalystės žemėje, turi paveldo teisę į kraštą. Iš tremtinių bus sukurtas naujasis Izraelis.
3Ez 33,30: Ezekielio pranašavimų apie Jeruzalę išsipildymas sukėlė laikiną tremtinių dėmesį.
  
Bibliografiniai duomenys:

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>

Ezekielio knygaSkyrius: 33