²² Taip kalbėjo Viešpats DIEVAS:

„Aš pats paimsiu ūglį

nuo aukštojo kedro viršūnės,

pats jį įdiegsiu.^[i2]

Nulaušiu patį trapųjį

nuo jo aukščiausių ūglių.

Aš pats persodinsiu jį

į aukštą didingą kalną.

²³ Aukštajame Izraelio kalne jį pasodinsiu,

kad sukrautų pumpurus, neštų vaisių

ir taptų puikiu kedru.

Po juo apsigyvens visokie paukščiai,

jo šakų ūksmėje kraus lizdus visokie sparnuočiai.

²⁴ Visi krašto medžiai žinos,

kad aš esu VIEŠPATS.

Aš pažeminu aukštą medį

ir paaukštinu žemą;

nudžiovinu žaliuojantį

ir padarau, kad nudžiūvęs imtų žydėti.

Kaip aš, VIEŠPATS, kalbėjau,

taip ir padarysiu!“

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>