| Ez 16 | Ištvirkėlė Jeruzalė 1 Man atėjo VIEŠPATIES žodis: 2 „Marusis, parodyk Jeruzalei jos bjauriuosius nusikaltimus 3 ir sakyk: 'Taip kalbėjo Viešpats DIEVAS Jeruzalei. Esi kilmės ir gimimo iš kanaaniečių[i1] krašto; tavo tėvas buvo amorietis,[i2] o tavo motina hetitė.[i3] 4 Kalbant apie tavo gimimą, – tą dieną, kai gimei, tavoji bambagyslė nebuvo nupjauta, nebuvai nei apiplauta vandeniu, kad būtumei švari, nei ištrinta druska, nei suvystyta vystyklais. 5 Jokia akis neparodė tau gailesčio, kad padarytų bet ką iš šitų dalykų skatinama užuojautos tau, bet buvai išmesta laukan po plynu dangumi, nes tavimi bjaurėjosi tą dieną, kai gimei. 6 Ėjau pro tave ir mačiau tave spurdant savo kraujuose. Kai tu gulėjai savo kraujuose, aš tau tariau: 'Gyvenk! 7 Kaip laukų augalas auk!' Užaugai, tapai didelė, subrendai į tikrą moterį, – jau buvo išaugusios tavo krūtys, užaugę plaukai, tačiau vis dar buvai visiškai nuoga. 8 Ėjau vėl pro tave ir vėl mačiau tave, – išties, tu buvai pasiekusi meilės amžių. Išskleidžiau virš tavęs savo sparną[i4] ir pridengiau tavo nuogumą. Daviau tau priesaiką ir įėjau į sandorą su tavimi, – tai VIEŠPATIES žodis, – ir tu tapai mano. 9 Išmaudžiau tave vandenyje, nuploviau nuo tavęs kraują ir patepiau aliejumi. 10 Aprengiau tave išsiuvinėtais drabužiais, daviau tau brangios odos sandalus, sujuosiau tave lino juosta ir apgaubiau šilko skraiste. 11 Papuošiau tave brangiais puošmenimis, užmoviau tau ant rankų apyrankes, o ant kaklo karolius, 12 įvėriau žiedą tau į nosį ir auskarus į ausis, uždėjau tau ant galvos gražų vainiką. 13 Tu buvai papuošta auksu ir sidabru, tavieji drabužiai buvo iš puikaus lino, prabangaus šilko ir išsiuvinėto audeklo. Geriausi miltai, medus ir aliejus buvo tavo maistas. Tu tapai nepaprastai graži, – tinkama būti karaliene. 14 Tavo vardas išgarsėjo tarp tautų dėl tavojo grožio, nes jis buvo tobulas mano spindesiu, kurį tau suteikiau, – tai Viešpaties DIEVO žodis. 15 Bet tu, pasitikėdama savo grožiu, elgeisi su savo vardu kaip kekšė ir dosniai dalijai kekšystės paslaugas kiekvienam praeiviui – kekšystės paslaugas jam tu skyrei! 16 Tu paėmei kai ką iš savo drabužių, pasidarei sau spalvingas alkvietes[i5] ir jose elgeisi kaip kekšė, – taip nėra niekad buvę ir niekad nebus! 17 Tu paėmei ir savo gražiuosius manojo aukso bei sidabro puošmenis, kuriuos tau buvau davęs, pasidarei sau vyriškus atvaizdus ir kekšavai su jais. 18 Tu paėmei savo išsiuvinėtuosius drabužius, kad juos apklotumei, ir dėjai prieš juos mano aliejų ir smilkalus. 19 Taip pat ir maistą, kurį tau daviau, – rinktinius miltus, medų ir aliejų, kuriais tave maitinau, – tu dėjai prieš juos kaip malonų kvapą. Taigi taip buvo! – Tai Viešpaties DIEVO žodis! – 20 Tu paėmei savo sūnus ir dukteris, kuriuos man pagimdei, ir juos paaukojai aniems suryti.[i6] Lyg maža būtų tavosios kekšystės paslaugų, 21 tu skerdei mano vaikus ir davei jiems kaip auką! 22 Darydama visus savo bjauriuosius nusikaltimus ir kekšystės paslaugas, neatsiminei savo jaunystės dienų, kai buvai visiškai nuoga, spurdanti savo kraujuose. 23 Po visų savo nedorų darbų, – vargas, vargas tau! – tai Viešpaties DIEVO žodis, – 24 stateisi sau pakylą ir įsitaisei alkvietę[i7] kiekvienoje aikštėje.[i8] 25 Ant kiekvienos kryžkelės statei savo aukštumų vietą ir kekšės elgesiu niekinai savo grožį, išsižergdama kiekvienam praeiviui. Įsismaginusi su savo kekšyste, 26 tu buvai kekšė egiptiečiams, savo gašliems kaimynams, ir didinai savo kekšystę, kad mane įpykintum. 27 Todėl pakėliau savo ranką prieš tave ir sumažinau tau davinius, palikau tave priešų valiai – Filistijos dukterims, kurios gėdijosi tavo palaido kelio. 28 Tu elgeisi kaip kekšė su asirais, nes buvai nepasotinama, – elgeisi kaip kekšė su jais, bet likai nepasotinta. 29 Varei savo kekšystę su Kaldėja, pirklių kraštu, bet ir tuo nepasisotinai. 30 Kokia ligota yra tavoji širdis! – Tai Viešpaties DIEVO žodis. – Darei visus šituos dalykus kaip įžūli kekšė, 31 statydama sau pakylą ir įsitaisydama alkvietę kiekvienoje aikštėje! Tačiau nebuvai kaip kitos kekšės, nes niekinai užmokestį. 32 O svetimaujanti žmona, ištekėjusi už savo vyro, tu atsiduodi svetimiems! 33 Visoms kekšėms duodama dovana, bet tu pati davei dovanas visiems savo meilužiams, kad papirktum juos ateiti iš visur pas tave kekšystėms. 34 Tu kekšavai kitaip negu kitos moterys savo kekšystėmis: niekas nelakstė tau iš paskos, kad būtum kekše. Kadangi tu pati mokėjai kekšės užmokestį, užuot jį gavusi, kaipgi tu skyreisi nuo jų!“ 35 O dabar, kekše, klausykis VIEŠPATIES žodžio! 36 Taip kalbėjo VIEŠPATS: „Dėl tavo aistros, kurią išliejai, ir tavo gėdos, kurią atidengei kekšaudama su meilužiais, dėl visų tavo bjauriųjų stabų ir dėl tavųjų vaikų kraujo, kurį jiems davei, – 37 dėl to, tikėk manimi, surinksiu visus tavo meilužius, kuriuos tu norėjai patenkinti, – visus, kuriuos mylėjai, ir taip pat visus, kurių nekentei, – surinksiu juos iš visų pašalių prieš tave ir atidengsiu jiems tavo gėdą taip, kad jie pamatytų visą tavo kekšystę. 38 Teisiu tave, kaip teisiamos svetimavusios ir kraują išliejusios moterys, išpilsiu ant tavęs kruviną įniršį ir pavydą. 39 Atiduosiu tave į jų rankas. Jie išardys tavo pakylą ir nugriaus tavo alkvietes, nuvilks nuo tavęs drabužius, atims tavo gražiuosius puošmenis ir paliks tave visiškai nuogą. 40 Tada jie atves tau minią, kad muštų tave akmenimis ir kapotų savo kalavijais. 41 Jie degins tavo namus ugnimi ir įvykdys tau teismą žiūrint daugeliui moterų. Taip parysiu galą tavo kekšystei, ir tu nebemokėsi daugiau kekšės užmokesčio. 42 Taip išliesiu savo įniršį, ir nusigręš nuo tavęs mano pavydas, – tada aš nurimsiu ir daugiau nebepyksiu. 43 Kadangi tu neatsiminei savo jaunystės dienų ir įerzinai mane visais šitais dalykais, todėl štai aš ir uždėjau tavo darbus tau ant galvos, – tai Viešpaties DIEVO žodis. Argi tu nesielgei kaip ištvirkėlė, darydama visus savo bjauriuosius nusikaltimus? 44 Tikėk manimi, patarlių mėgėjai kandžiai sakys apie tave šią patarlę: 'Kokia motina, tokia ir duktė'. 45 Tu esi tikra savo motinos duktė',[i9] kuri pametė savo vyrą ir savo vaikus, tu esi sesuo savo seserų, palikusių savus vyrus ir savus vaikus. Jūsų motina buvo hetitė, o jūsų tėvas amorietis! 46 Tavo vyresnioji sesuo yra Samarija,[i10] gyvenusi su savo dukterimis į šiaurę nuo tavęs, ir tavo jaunesnioji sesuo, gyvenusi į pietus nuo tavęs, yra Sodoma ir jos dukterys. 47 Tu ne tik ėjai jų keliais ir elgeisi pagal jų bjaurastis, bet ir kaipmat tapai labiau ištvirkusi negu jos visuose savo keliuose. 48 Kaip aš gyvas, – tai Viešpaties DIEVO žodis, – tavo sesuo Sodoma ir jos dukterys nedarė taip, kaip tu ir tavosios dukterys kad darė. 49 Išties, tavo sesers Sodomos kaltė buvo įžūlus išdidumas! Ji ir jos dukterys turėjo duonos perteklių ir lengvą gyvenimą, bet neištiesė rankos vargšui ir beturčiui. 50 Būdamos išpuikėlės, jos darė mano akyse bjaurius nusikaltimus, todėl jas ir pašalinau, kaip tu matei. 51 Samarija nepadarė nė pusės tavo nuodėmių! Tu padarei daugiau bjaurių nusikaltimų, negu jos, – tavo seserys atrodo teisios šalia visų bjaurasčių, kurias tu padarei. 52 Tad kęsk savo gėdą, nes per ją pateisinai savo seseris, – dėl tavo nuodėmių, per kurias bjauriau elgeisi už seseris, jos atrodo teisesnės, negu tu! Tat rausk ir kęsk savo gėdą, nes šalia tavęs tavo seserys atrodo teisios! 53 Sugrąžinsiu jų tremtinius – Sodomos bei jos dukterų tremtinius, Samarijos bei jos dukterų tremtinius ir tavuosius tremtinius drauge su jų tremtiniais, 54 kad kęstumei savo gėdą, raustumei dėl viso, ką esi padariusi, ir būtum jiems paguoda. 55 Kai tavo seserys – Sodoma bei jos dukterys atgaus savo senąją gerovę ir Samarija bei jos dukterys sugrįš į savo senąją gerovę, tuomet tu bei tavo dukterys irgi sugrįšite į savo senąją gerovę. 56 Argi nebuvo tavo sesuo Sodoma priežodis tavo burnoje tavo įžūlaus išpuikimo dieną, 57 kolei dar nebuvo žinomas tavasis nedorumas? Dabar esi pajuoka visoms Aramo bei jo kaimynų dukterims. Ir Filistijos dukterims, kurios žiūri su panieka į tave iš visų pusių. 58 Tu turi kęsti bausmę už savo ištvirkavimą ir bjauriuosius nusikaltimus, – tai VIEŠPATIES žodis“. Amžinoji Sandora 59 Tikrai, taip kalbėjo Viešpats DIEVAS: „Pasielgsiu su tavimi, kaip tu pasielgei, paniekindama priesaiką ir sulaužydama sandorą. 60 Tačiau aš atsiminsiu sandorą su tavimi tavo jaunystės dienomis ir sudarysiu su tavimi amžiną sandorą. 61 Ir tu atsiminsi savo kelius ir būsi sugėdinta, kai priimsi savo seseris, – ir vyresnes už tave, ir jaunesnes už tave, – nes duosiu jas tau kaip dukras, nors tai ne dėl tavo sandoros. 62 Sudarysiu su tavimi savo sandorą, ir žinosi, jog aš esu VIEŠPATS, 63 kad atsimintum ir susigėstum, ir kai atleisiu visa, niekad daugiau nebeatvertum burnos savo gėdai“, – tai Viešpaties DIEVO žodis. |
