|
|
|
|
BIBLIJOS SKAITYMAS RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LVK (katalikų) leidimas 1998 m. (Biblija RK_K1998) Danielio knyga | Skyrius: | | 7 | |
| Danielio knyga | | | | B. DANIELIO REGĖJIMAI | | | Dan 7 | 2 „Aš, Danielis, savo nakties regėjime mačiau, kad keturi dangaus vėjai sujudino Didžiąją jūrą.[i2] 3 Keturi galingi žvėrys, skirtingi vienas nuo kito, išniro iš jūros. 4 Pirmasis buvo kaip liūtas,[i3] betgi su erelio sparnais. Man stebint, jo sparnai buvo nupešti. Jis buvo pakeltas nuo žemės, pastatytas ant dviejų kojų tarsi žmogus ir jam buvo duota žmogaus širdis.[i4] 5 Žiūriu, išniro skirtingas žvėris, antrasis, kuris buvo kaip meška,[i5] stovinti ant paskutinių kojų su trimis iltimis nasruose. Jam buvo pasakyta: 'Pakilk! Suryk daug kūnų!' 6 Tada, man bežiūrint, štai dar kitas išniro, panašus į leopardą.[i6] Žvėris turėjo nugaroje keturis paukščio sparnus ir keturias galvas; jam buvo duota valdžia. 7 [i7]Paskui mačiau nakčia regėjimuose ketvirtą žvėrį, keliantį klaiką, baisų, be galo stiprų ir geležiniais dantimis. Visa rijo, daužė į šipulius, o kas buvo likę, mindžiojo kojomis. Jis buvo skirtingas nuo anksčiau pasirodžiusių žvėrių ir turėjo dešimt ragų. 8 Man tais ragais besistebint, žiūriu, išdygo tarp jų kitas mažesnis ragas. Trys ankstesni ragai buvo išrauti su šaknimis, kad jam būtų vietos. Šis ragas turėjo akių, panašių į žmogaus akis, ir įžūliai kalbančią burną. 9 [i8]Man bežiūrint, sostai buvo pastatyti, ir Amžinasis atsisėdo savo soste. Jo apdaras buvo baltas kaip sniegas, o jo galvos plaukai tarsi gryna vilna; jo sostas buvo ugnies liepsnos, o sosto ratai plieskianti ugnis. 10 Ugnies upė sruvo ir tekėjo iš jo Artumo. Tūkstančių tūkstančiai jam tarnavo ir miriadų miriadai pas jį stovėjo. Teismas sėdosi posėdžiui, ir buvo atskleistos knygos. 11 Aš vis žiūrėjau. Tuomet už įžūliuosius rago žodžius, man regint, žvėris buvo nudobtas ir jo kūnas sunaikintas – įmestas sudeginti į ugnį. 12 Iš kitų žvėrių valdžia buvo atimta, bet jie buvo palikti gyvi, kol ateis jų laikas. 13 [i9]Vis stebėdamas nakties regėjimus, mačiau tarsi žmogaus sūnų, ateinantį dangaus debesimis. Jis priėjo prie Amžinojo, ir buvo jam pristatytas. 14 Jam buvo duota valdžia ir garbė, ir karalystė, idant jam tarnautų visų kalbų tautos ir gentys. Jo valdžia yra amžina valdžia, tverianti amžinai, jo karalystė niekad nebus sunaikinta. | | | Išnašos: | 1 | Dan 7,1-7,27: Šio regėjimo prasmė yra ta pati, kaip ir Nebukadnezaro sapno 2-ajame skyriuje. Žr. Dan 2,36-45 paaiškinimą. Keturioms viena po kitos ėjusioms karalystėms – babiloniečių, medų, persų ir graikų – priešpriešinama mesijinė Dievo tautos karalystė. Šio skyriaus vaizdiniai buvo plačiai panaudoti Apreiškimo Jonui knygoje, kur jie pritaikomi Bendriją persekiojusiai Romos imperijai. | 2 | Dan 7,2: ... didžiąją jūrą: pasak pradinės Visatos sampratos (žr. Pr 7,11; 49,25), pirmapradis okeanas po žeme. Buvo tikima, kad jame gyvena įvairios pabaisos (žr. Iz 27,1; Job 7,12), o ypač mitiniai slibinai – įvaizdžiai chaoso, kurį Dievas apvaldė laiko pradžioje (žr. Job 9,13; 26,13). | 3 | Dan 7,4: Babilonijos imperijos ženklas – liūtas su sparnais yra dažnas babiloniečių mene ir simbolizuoja žvėrišką, Dievui priešišką, galybę. Du nupešti sparnai įvaizdina Nebukadnezarą ir Belšazarą. | 4 | Dan 7,4: ... pastatytas ant dviejų kojų ... , duota jam žmogaus širdis: priešingai tam, kas buvo sakyta Dan 4,13.30. | 5 | Dan 7,5: ... meška: Medijos imperijos ženklas. Trys iltys simbolizuoja Medijos polinkį naikinti. | 6 | Dan 7,6: Leopardas: vaizduoja, kad persų Kyras žaibiškai užkariauja kaimynines tautas ir sukuria imperiją. Keturios galvos: keturi persų karaliai. Žr. Dan 11,2. | 7 | Dan 7,7-7,8: Aleksandro imperija skyrėsi nuo visų kitų, nes jos kilmė buvo Vakaruose – Europoje. Dešimt ragų vaizduoja dešimt seleukidų dinastijos karalių. Įkvėptajam Danielio knygos autoriui terūpėjo tik ši helenistinės imperijos dalis. Mažas ragas yra Antiochas IV Epifanas (175-163 m. prieš Kristų), nuožmusis seleukidų dinastijos karalius, piktnaudžiavęs sostu. | 8 | Dan 7,9-7,10: Danielis regi dangiškąjį sostą Dievo – Amžinojo, sėdinčio tautų teisme (teismas vaizduojamas ugnimi). Kai kurie regėjimo bruožai, vaizduojantys Dievo šlovę ir visagalybę, randami Ez 1-ajame skyriuje. | 9 | Dan 7,13: ... tarsi žmogaus sūnų: priešingai pasaulinėms karalystėms, priešiškoms Dievui, kurios pasirodo kaip žvėrys, šventoji Dievo tauta, būsimoji Dievo karalystė žemėje, pasirodo kaip žmogus. Lygiai kaip mūsų Viešpats Jėzus Kristus pritaikė sau atkirsto nuo kalno akmens įvaizdį (žr. Dan 2,36-45), taip jis pritaikė sau ir Žmogaus Sūnų, padarydamas jį savo būdingiausiu titulu. Evangelijose Jėzus – Žmogaus Sūnus yra tas, per kurį ir kuriame Dievo tautos išganymas tapo tikrove. | 10 | Dan 7,25: Užuomina į Antiocho IV žydų persekiojimą ir bandymą priversti juos atsisakyti savo papročių ir priimti helenistinį gyvenimo būdą (žr. 1 Mak 1,33-34). ... ienam laikui, dviem laikams ir pusei laiko: neapibrėžtas, piktu persunktas laikotarpis. Karalystė bus įkurta po metų, dvejų metų ir pusės metų, t. y. po trejų su puse metų mažojo rago siautėjimo. Kaip septyni simbolizuoja tobulumą, taip trys su puse simbolizuoja didelį netobulumą. Istoriškai imant, šis skaičius tiksliai atitinka Antiocho IV persekiojimo trukmę. | 11 | Dan 7,28: Ši eilutė užbaigia aramėjiškąją Danielio knygos dalį. | | | Bibliografiniai duomenys: | ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998. © Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >> |
Danielio knyga | Skyrius: | | 7 | |
|
|
|
|