| Dan 8 | Avino ir ožio regėjimas 1 [i1]Po šio pirmojo regėjimo aš, Danielis, turėjau kitą trečiaisiais karaliaus Belšazaro viešpatavimo metais. 2 Šiame regėjime mačiau save Šušano[i2] tvirtovėje, esančioje Elamo srityje. Aš buvau prie Ulajo upės. 3 Pakėliau akis ir išvydau palei upę stovintį aviną. Jis turėjo du ragus. Abu ragai buvo ilgi, bet vienas ilgesnis už kitą, nors ilgasis ir buvo vėliau išdygęs. 4 Aš mačiau aviną badant ragais į vakarus, į šiaurę ir į pietus. Visi žvėrys buvo bejėgiai jam pasipriešinti, nebuvo nė vieno, kas būtų galėjęs išsigelbėti iš jo galybės. Jis darė, kaip jam patiko, ir tapo galingas. 5 Man besvarstant, staiga pasirodė iš vakarų ožys, atskubantis skersai visos žemės veidą, net nepaliesdamas žemės. Ožys turėjo iškilų ragą tarp akių. 6 Jis prilėkė prie ano dviragio avino, kurį buvau matęs stovintį palei upę, ir įsibėgėjęs užpuolė jį visa savo įniršio jėga. 7 Aš mačiau jį, kai pripuolė prie avino ir niršo ant jo, smogė ir nulaužė jam abu ragus. Avinas buvo bejėgis jam pasipriešinti. Parbloškęs aviną ant žemės, ožys trypė jį kojomis, nebuvo nė vieno, kas būtų galėjęs išgelbėti aviną iš jo galybės. 8 Ogi ožys tapo nepaprastai galingas, bet, jam pasiekus patį galingumą, jo didysis ragas buvo nulaužtas, o jo vietoje išdygo keturi iškilūs ragai,[i3] atkreipti į keturių padangių vėjų kryptis. 9 Iš vieno jų išdygo kitas ragas, mažutis,[i4] bet ilgainiui jis išaugo nepaprastai didelis pietų link, rytų link ir gražiojo krašto link. 10 Augdamas pasiekė net dangaus galybę, nubloškė iš dangaus galybės[i5] žemėn keletą žvaigždžių ir jas sumindžiojo. 11 Net su pačiu galybės vadu jis įžūliai elgėsi, iš jo atėmė kasdienę deginamąją auką ir išardė jo šventąją buveinę. 12 Už nuodėmę jam buvo perduota galybė drauge su nuolatine deginamąja auka. Jis nudrėbė žemėn tiesą, ir ką tik darė, jam sekėsi. 13 Išgirdau kalbant šventąjį, o kitas šventasis kreipėsi į tą nepažįstamą kalbantįjį: „Kaip ilgai tęsis šio regėjimo įvykiai, susiję su kasdiene deginamąja auka, klaiką keliančia nuodėme,[i6] šventovės ir {dangaus} galybės mindžiojimu?“ 14 Jis man atsakė: „Du tūkstančius tris šimtus vakarų ir rytmečių, – tada šventovė bus apvalyta“. Angelas Gabrielis paaiškina regėjimą 15 Kai aš, Danielis, stebėjau tą regėjimą ir mėginau jį suprasti, pamačiau stovint prieš mane kažką, kas atrodė kaip žmogus. 16 Išgirdau iš Ulajo žmogišką balsą, šaukiantį: „Gabrieli,[i7] paaiškink tam žmogui regėjimą!“ 17 Jis priėjo netoli tos vietos, kur aš stovėjau. Kai jis priėjo, mane apėmė baimė ir aš puoliau kniūbsčias ant žemės. Bet jis man tarė: „Suprask, o marusis, kad tas regėjimas liečia baigmės metą“.[i8] 18 Kai jis man kalbėjo, nualpęs parpuoliau veidu į žemę. Tuomet jis palietė mane, pastatė ant kojų 19 ir tarė: „Tikėk manimi, aš tau pasakysiu, kas įvyks vėliau pykčio laiku, nes tai liečia nustatytą baigmės metą. 20 Avinas, turintis du ragus, kurį regėjai, tai Medijos ir Persijos karaliai. 21 Ožys yra Graikijos karalius, o didysis ragas jam tarp akių yra pirmasis karalius. 22 Vienas buvo nulaužtas, ir keturi jo vietoje išdygę reiškia, kad keturios karalystės kils iš jo tautos, bet neturės jo galybės. 23 Jų valdymo pabaigoje, kai nusidėjėliai bus pasiekę savo saiką, iškils įžūlus karalius, gudrus suktybe. 24 Jis bus stiprus ir galingas, nors ir ne savo jėga, ir neš baisų sunaikinimą. Viskas, ką jis darys, jam seksis, sunaikins galingas tautas ir šventuosius, Dievo tautą. 25 Jis klastingai mokės pasinaudoti apgaule ir bus įžūlios širdies. Be įspėjimo sunaikins daugelį, pakils net prieš vadų Vadą. Bet bus palaužtas, ir ne žmonių rankomis. 26 Vakaro meto ir rytmečių regėjimas, čia papasakotas, yra tikras. O tu užantspauduok regėjimą, nes jis apreiškia tolimas dienas“. 27 Aš, Danielis, pasijutau blogai ir sirgau keletą dienų. Tada atsikėliau ir rūpinausi karaliaus reikalais. Bet jaučiau regėjimo baimę ir jo nesupratau. |
