Danielis regi keturis žvėris 1 [i1]Pirmaisiais Babilono karaliaus Belšazaro metais Danielis sapnavo ir, jam gulint lovoje, regėjimai ėjo į galvą. Paskui jis tą sapną užrašė. Štai jo turinys: 2 „Aš, Danielis, savo nakties regėjime mačiau, kad keturi dangaus vėjai sujudino Didžiąją jūrą.[i2] 3 Keturi galingi žvėrys, skirtingi vienas nuo kito, išniro iš jūros. 4 Pirmasis buvo kaip liūtas,[i3] betgi su erelio sparnais. Man stebint, jo sparnai buvo nupešti. Jis buvo pakeltas nuo žemės, pastatytas ant dviejų kojų tarsi žmogus ir jam buvo duota žmogaus širdis.[i4] 5 Žiūriu, išniro skirtingas žvėris, antrasis, kuris buvo kaip meška,[i5] stovinti ant paskutinių kojų su trimis iltimis nasruose. Jam buvo pasakyta: 'Pakilk! Suryk daug kūnų!' 6 Tada, man bežiūrint, štai dar kitas išniro, panašus į leopardą.[i6] Žvėris turėjo nugaroje keturis paukščio sparnus ir keturias galvas; jam buvo duota valdžia. 7 [i7]Paskui mačiau nakčia regėjimuose ketvirtą žvėrį, keliantį klaiką, baisų, be galo stiprų ir geležiniais dantimis. Visa rijo, daužė į šipulius, o kas buvo likę, mindžiojo kojomis. Jis buvo skirtingas nuo anksčiau pasirodžiusių žvėrių ir turėjo dešimt ragų. 8 Man tais ragais besistebint, žiūriu, išdygo tarp jų kitas mažesnis ragas. Trys ankstesni ragai buvo išrauti su šaknimis, kad jam būtų vietos. Šis ragas turėjo akių, panašių į žmogaus akis, ir įžūliai kalbančią burną. 9 [i8]Man bežiūrint, sostai buvo pastatyti, ir Amžinasis atsisėdo savo soste. Jo apdaras buvo baltas kaip sniegas, o jo galvos plaukai tarsi gryna vilna; jo sostas buvo ugnies liepsnos, o sosto ratai plieskianti ugnis. 10 Ugnies upė sruvo ir tekėjo iš jo Artumo. Tūkstančių tūkstančiai jam tarnavo ir miriadų miriadai pas jį stovėjo. Teismas sėdosi posėdžiui, ir buvo atskleistos knygos. 11 Aš vis žiūrėjau. Tuomet už įžūliuosius rago žodžius, man regint, žvėris buvo nudobtas ir jo kūnas sunaikintas – įmestas sudeginti į ugnį. 12 Iš kitų žvėrių valdžia buvo atimta, bet jie buvo palikti gyvi, kol ateis jų laikas. 13 [i9]Vis stebėdamas nakties regėjimus, mačiau tarsi žmogaus sūnų, ateinantį dangaus debesimis. Jis priėjo prie Amžinojo, ir buvo jam pristatytas. 14 Jam buvo duota valdžia ir garbė, ir karalystė, idant jam tarnautų visų kalbų tautos ir gentys. Jo valdžia yra amžina valdžia, tverianti amžinai, jo karalystė niekad nebus sunaikinta. Regėjimo paaiškinimas 15 Aš, Danielis, jaučiau, kad mano dvasia vertė mane nerimauti, o regėjimai, ateinantys man į galvą, kėlė klaiką. 16 Priėjau prie vieno iš patarnautojų paklausti, ką visa tai iš tikrųjų reiškia. Atsakydamas jis man paaiškino, ką reiškia tie dalykai: 17 „Šie keturi galingi žvėrys – tai keturi karaliai, kurie iškils žemėje. 18 Bet Aukščiausiojo šventieji gaus karalystę ir paveldės karalystę amžinai – per amžių amžius“. 19 Paskui norėjau išsiaiškinti, ką iš tikrųjų reiškia tas ketvirtasis žvėris, skirtingas nuo visų kitų ir keliantis klaiką, geležiniais dantimis ir žalvariniais nagais, kuris visa rijo ir mindžiojo kojomis, kas buvo likę; 20 ką reiškia tie dešimt ragų jam ant galvos ir ką reiškia tas kitas išdygęs ragas, kuriam užleisdami vietą kiti trys iškrito – tas ragas, kuris turėjo akis bei įžūliai kalbančią burną ir atrodė didesnis už kitus. 21 Man bežiūrint, šis ragas kariavo su šventaisiais ir buvo pergalingas, 22 kol atėjo Amžinasis. Tuomet Aukščiausiojo šventųjų naudai buvo padarytas nuosprendis, nes buvo atėjęs metas, ir šventieji paveldėjo karalystę. 23 Štai ką jis atsakė: „Ketvirtasis žvėris reiškia, kad bus ketvirtoji karalystė žemėje, skirtinga nuo visų kitų karalysčių, – jis praris visą žemę, sumindžios ją ir sudaužys į šipulius. 24 O dešimt ragų reiškia, kad iš šios karalystės iškils dešimt karalių ir po jų bus dar kitas. Šis bus skirtingas nuo ankstesniųjų ir sumuš tris karalius. 25 [i10]Žodžiais įžeis Aukščiausiąjį, neduos ramybės Aukščiausiojo šventiesiems, užsimodamas pakeisti šventes ir įstatymą. Jie bus atiduoti į jo rankas vienam laikui, dviem laikams ir pusei laiko. 26 Tuomet teismas sėsis posėdžiauti, ir valdžia iš jo bus atimta, sunaikinta ir visiškai panaikinta. 27 Karalystė ir valdžia, ir didybė karalysčių po visu dangumi bus atiduota Aukščiausiojo šventiesiems. Jų karalystė bus amžina karalystė, visos valdžios jiems tarnaus ir paklus“. 28 [i11]Čia baigiasi pasakojimas. Aš, Danielis, nuo tokių savo minčių likau didelio nerimo apimtas ir mano veidas pabalo. Tą dalyką saugojau savo širdyje. |