¹ „O aš pirmaisiais Darijaus Medo metais stojau jam padėti ir jį stiprinti. ^2 [i1]Dabar paskelbsiu tau tiesą.

Seleukidų ir ptolemėjų karai

Tikėk manimi, Persija turės dar tris karalius. Ketvirtasis bus kur kas turtingesnis už visus kitus ir, savo turtais tapęs galingas, sukurstys visus prieš Graikijos karalystę.³ Tuomet iškils galiūnas karalius, turės plačias valdas ir darys, kas jam patiks. ⁴ Bet kai jis taps dar galingesnis, jo karalystė bus nualinta ir padalyta į keturių padangių vėjų kryptis, tačiau ne jo paties palikuonims nei jo turėtai galingai valdžiai. Jo karalystė bus išrauta ir atiduota kitiems, o ne jo įpėdiniams.

^5 [i2]Tuomet pietų karalius taps galingas, tačiau vienas iš jo didžiūnų taps už jį galingesnis ir valdys turėdamas platesnes valdas negu jis. ⁶ Po keleto metų jie sudarys sąjungą: pietų karaliaus duktė išeis pas šiaurės karalių susitarimo patvirtinti. Tačiau nei ji turės jėgų ištverti, nei jos palikuonis išliks, – ji bus pasmerkta mirčiai drauge su savo palydovais, savo vaiku ir savo vyru.

Bet ilgainiui ⁷ jo vietoje išaugs atžala iš jos šaknų. Jis žygiuos prieš šiaurės karaliaus kariuomenę, įsiverš į jo tvirtovę, parodys jiems, ką jis gali, ir nugalės. ⁸ Net jų dievus – jų stabus drauge su jų brangiais sidabro ir aukso indais išneš į Egiptą kaip karo grobį. Keletą metų jis paliks šiaurės karalių ramybėje. ⁹ O tada pastarasis užpuls pietų karaliaus šalį, bet sugrįš į savo kraštą.

¹⁰ Bet jo sūnūs kariaus ir sutelks labai galingą kariuomenę. Vienas jų žygiuos pirmyn tarsi potvynis ir nušluos kraštą. Vėl kariaus prie pat jo tvirtovės. ¹¹ Pietų karalius įtūžęs išeis ir stos prieš šiaurės karalių, sutelkusį milžinišką kariauną, kuri betgi bus atiduota į jo priešo rankas. ¹² Tačiau kai ta kariauna bus paimta, jo širdis nesitvers iš puikybės, – jis išžudys dešimtis tūkstančių, bet pergalingas netaps. ¹³ Mat šiaurės karalius vėl sutelks kariauną, didesnę už pirmąją, ir po keleto metų vėl atžygiuos su pulkų pulkais ir gausiais karo reikmenimis.

¹⁴ Tais laikais daugelis sukils prieš pietų karalių. Nedori karštuoliai iš tavo paties tautos pakils įgyvendinti to regėjimo, bet jie bus nugalėti. ¹⁵ Tuomet šiaurės karalius atžygiuos, skubiai supils apgulos pylimą ir paims tvirtovės miestą. O pietų pajėgos neįstengs atsilaikyti, net jo patys rinktiniai būriai stokos jėgų priešintis. ¹⁶ Jo užpuolikas darys, kas jam patiks, niekas prieš jį neįstengs atsilaikyti. Apsistos gražiajame krašte – jis visas bus jo rankose. ¹⁷ Jis sumanys užimti jėga visą pietų karalystę, bet vis dėlto sudarys su juo sutartį ir, vis norėdamas sunaikinti tą karalystę, duos jam dukterį žmona. Bet tai jam nepasiseks ir naudos iš to jam nebus. ¹⁸ Tada jis atgręš veidą į pajūrio salas ir daugelį iš jų užims. Bet vienas karvedys padarys galą jo įžūlumui, – iš tikrųjų atgręš jo įžūlumą prieš jį patį. ¹⁹ Tuomet jis atgal atgręš veidą į savo krašto tvirtoves, bet suklups ir kris, nebus atrastas.

²⁰ Jo vietą užims žmogus, kuris pasiųs pareigūną su karališka palyda išreikalauti duoklės, tačiau po kelių dienų ir jis bus nužudytas, bet ne iš pykčio nei per mūšį.

Antiochas IV Epifanas

²¹ Jo vietoje stos niekšas, kuriam karališka garbė nebuvo suteikta. Vogčiomis jis atvyks ir apgaule pasiims karalystę. ²² Kariuomenes jis šluote nušluos ir sutriuškins, netgi patį sandoros vadą. ²³ Sudaręs su šiuo sąjungą, jis elgsis klastingai ir su sauja pasekėjų paims valdžią. ²⁴ Be įspėjimo jis veršis į turtingiausias sritis ir darys, ko nei jo tėvas, nei jo protėviai niekad nedarė, dalinėdamas {pasekėjams} grobį, karo laimikį ir turtus. Jis kėsinsis užimti tvirtoves, bet tik iki paskirto meto. ²⁵ Didele kariuomene jis sukaups savo jėgą ir drąsą prieš pietų karalių. Pietų karalius išžygiuos į karą, vedinas kur kas didesne ir stipresne kariuomene, bet atsispirti jam nepasiseks, nes prieš jį bus ruošiami sąmokslai. ²⁶ Valgantieji prie jo stalo jį pražudys. Jo kariuomenė bus sutriuškinta, daugelis kris užmušti. ²⁷ Abu karaliai, širdimi pikta galvodami, sėdės prie to paties stalo ir vienas kitam meluos, tačiau nesėkmingai, nes dar ne galas paskirtam metui. ²⁸ Jis gręšis savo krašto link su turtų gausybe, bet jo širdis bus nusiteikusi prieš šventąją sandorą. Pasielgs pagal savo norą ir sugrįš į savo kraštą.

²⁹ Atėjus paskirtam metui, jis vėl įsiverš į pietus, bet šį kartą nebus, kaip buvo anksčiau. ³⁰ Laivai iš Kitimų^[i3] atplauks prieš jį, jis neteks drąsos ir pasitrauks. Pargrįš ir išlies įniršį ant šventosios sandoros, pagal savo norą pasielgs, įsigerindamas tiems, kurie atsimeta nuo šventosios sandoros. ³¹ Jo atsiųsti kariuomenės būriai užims ir išniekins Šventyklą ir tvirtovę. Jie pašalins kasdienę deginamąją auką ir pastatys klaikiąją pabaisą. ^32 [i4]Pataikavimu jis suvedžios neištikimuosius sandorai, bet savo Dievui ištikimieji žmonės bus ištvermingi ir imsis žygių. ³³ Išmintingieji padės daugeliui žmonių tai suprasti, tačiau jie kurį laiką bus kalavijo ir liepsnos auka, kentės nelaisvę ir apiplėšimą. ³⁴ Kai jie taps auka, mažai pagalbos tesusilauks, daugelis dėsis prie jų nenuoširdžiai. ³⁵ Kai kurie išmintingųjų kris, kad būtų išmėginti ugnyje, išgryninti ir padaryti švarūs iki laiko pabaigos, nes iki paskirto meto dar likęs tarpsnis.

^36 [i5]Karalius elgsis, kaip jam patiks. Save išaukštindamas ir laikydamas didesniu už bet kokį dievą, jis kalbės baisius dalykus prieš dievų Dievą. Jam seksis tik tol, iki nebus užbaigtas pykčio metas ir nebus įvykdyta, kas nuspręsta. ³⁷ Jis nereikš pagarbos savo protėvių dievams ar moterų pamiltajam, – jokiam dievui jis pagarbos nereikš, nes patį save laikys didesniu už visus. ³⁸ Vietoj jų jis garbins tvirtovių dievą, – dievą, kurio jo protėviai nepažinojo, garbins auksu ir sidabru, brangakmeniais ir vertingomis atnašomis. ³⁹ Ginti tvirtovėms jis pastatys svetimo dievo tautą. Kas tik jį pripažins, tuos jis padarys turtingesnius, paskirs juos valdyti daugelį ir apdalys žeme kaip atpildu.

⁴⁰ Atėjus laiko pabaigai, pietų karalius su juo susiims. Bet šiaurės karalius puls jį kaip viesulas su karo vežimais, raiteliais ir su laivų daugybe. Jis užtvindys šalis ir pereis jas tarsi potvynis. ⁴¹ Jis įžygiuos į gražųjį kraštą, žus jame dešimtys tūkstančių, bet Edomas ir Moabas bei didžioji amoniečių dalis išsigelbės iš jo nagų. ⁴² Jis uždės savo ranką ant šalių, net Egipto kraštas neišsigelbės. ⁴³ Jam atiteks aukso bei sidabro lobiai ir visi Egipto turtai. Įkandin jo seks Libija ir Etiopija. ⁴⁴ Kai pranešimai iš rytų ir šiaurės ims jį gąsdinti, didžio įniršio perimtas, jis išžygiuos žudyti ir sunaikinti daugelį. ⁴⁵ Savo rūmų palapines statysis tarp jūros ir garbingo šventojo kalno, tačiau gaus galą ir nebus, kas jam padėtų.

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>