C. JERUZALĖ GUODŽIA TREMTINIUS 5 Drąsos, mano tauta, tu, Izraelio likuti! 6 Buvote parduoti tautoms ne sunaikinimui. Buvote atiduoti priešams, nes rūstinot Dievą. 7 Užrūstinot savo Kūrėją, dėdami atnašas demonams, o ne Dievui. 8 Užmiršot amžinąjį Dievą, kuris jus penėjo, ir nuliūdinot Jeruzalę, kuri jus auklėjo. 9 Juk ji, matydama užgriūvantį jus Dievo pyktį, sakė: „Klausykitės jūs, Ziono kaimynai, atsiuntė man Dievas didelį skausmą. 10 Juk aš mačiau nelaisvę, kurią Amžinasis atsiuntė mano sūnums ir dukterims. 11 Su džiaugsmu juos auklėjau, bet su verksmu ir skausmu juos išleidau. 12 Tenedžiūgauja nė vienas, kad aš našlė, netekusi daugelio. Dėl savo vaikų nuodėmių likau nelaiminga, – dėl to, kad jie nuklydo nuo Dievo įstatymo, 27 Būkite drąsūs, vaikai! Šaukitės Dievo, nes tas, kuris jums tai atsiuntė, jus prisimins! 28 Kaip buvote nuolat nusiteikę nuklysti nuo Dievo, taip dabar dešimt kartų labiau jo ieškokite, 29 nes tas, kuris atsiuntė jums nelaimes, sugrąžins su išgelbėjimu jums ir amžiną džiaugsmą“. |