| Bar 1 | Jeruzale, jeigu tave užmirščiau 1 Tokie yra žodžiai knygos, kurią parašė Hilkijo sūnaus Hasidijo sūnaus Maasajo sūnaus Nerijo sūnus Baruchas Babilone 2 penktais metais, septintą mėnesio dieną, [i1]– tada, kai kaldėjai paėmė Jeruzalę ir sunaikino ją ugnimi. 3 Baruchas perskaitė šios knygos žodžius klausantis Judo karaliaus Joakimo sūnui Jekonijui, klausantis visiems žmonėms, atėjusiems išgirsti skaitymo, 4 klausantis visiems didikams ir karalių sūnums, klausantis seniūnams ir klausantis visai bendrijai, nuo mažiausio lig didžiausio, – taigi klausantis visiems, gyvenusiems Babilone prie Sūdo upės.[i2] 5 Išgirdę jie verkė, pasninkavo ir meldėsi Viešpačiui. 6 O paskui surinko lėšų pagal kiekvieno išgales 7 ir pasiuntė jas į Jeruzalę Šalumo sūnaus Hilkijo sūnui kunigui Joakimui, kunigams ir visai bendrijai, buvusiai su juo Jeruzalėje. 8 [i3]{Tai įvyko, kai jis[i4] Sivano mėnesio dešimtą dieną gavo pargabenti į Judo žemę Viešpaties Namų indus, paimtus iš Šventyklos. Šiuos sidabro indus buvo padirbdinęs Judo karalius Jošijo sūnus Zedekijas 9 po to, kai Babilono karalius Nebukadnezaras Jekoniją, didikus, amatininkus, pareigūnus ir paprastus žmones paėmė kaip belaisvius iš Jeruzalės ir nuvarė į Babiloną.} 10 Jie liepė pasakyti: „Štai mes siunčiame jums lėšų nupirkti deginamųjų aukų, atnašų už nuodėmę bei smilkalų ir paruošti grūdų atnašų. Paaukokite visa ant Viešpaties, mūsų Dievo, aukuro 11 ir melskitės už Babilono karaliaus Nebukadnezaro[i5] gyvenimą ir jo sūnaus Belšazaro gyvenimą, kad jų dienos būtų taip ilgos, kaip dangaus dienos žemėje. 12 Tesuteikia mums Viešpats jėgų ir mūsų akims šviesos, kad galėtume saugiai gyventi Babilono karaliaus Nebukadnezaro paunksnėje ir jo sūnaus Belšazaro paunksnėje, kad ilgai jiems tarnautume ir rastume malonę jų akyse. Kaltės išpažinimas 13 Melskitės taip pat ir už mus Viešpačiui, mūsų Dievui, nes mes nusidėjome Viešpačiui, mūsų Dievui, ir jo įniršis bei pyktis neatlėgo ant mūsų lig šios dienos. 14 Todėl šią knygą, kurią mes siunčiame jums, skaitykite viešai Viešpaties Namuose šventės dieną ir sueigų dienomis. 15 Taigi sakykite: 'Viešpačiui, mūsų Dievui, teisumas'. O mes šiandien raustame iš gėdos, – mes, Judo žmonės ir Jeruzalės gyventojai, 16 kad mes drauge su savo karaliais, didikais, kunigais, pranašais ir su savo tėvais 17 nusidėjome Viešpaties akyse 18 ir jam nepaklusome. Mes nei Viešpaties, savo Dievo, balso paisėme, nei laikėmės įsakymų, kuriuos Viešpats mums buvo davęs. 19 Nuo tos dienos, kai Viešpats išvedė mūsų tėvus iš Egipto žemės, iki šiolei maištavome prieš Viešpatį, savo Dievą, ir tyčia vengėme klausyti jo balso. 20 Todėl net šiandien sekioja mus nelaimės ir prakeiksmas, kurį Viešpats paskelbė per savo tarną Mozę tuomet, kai išvedė mūsų tėvus iš Egipto žemės, žadėdamas duoti mums kraštą, tekantį pienu ir medumi. 21 Mes nepaisėme Viešpaties, savo Dievo, balso, visų mums per pranašus siųstų žodžių, 22 bet visi kaip vienas elgėmės pagal savo nedoros širdies užmačias, garbinome kitus dievus ir darėme pikta Viešpaties, savo Dievo, akyse“. |
