|
|
 |
|
|
BIBLIJOS SKAITYMAS RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LVK (katalikų) leidimas 1998 m. (Biblija RK_K1998) | Apreiškimas Jonui | Skyrius: |  | 11 |  |
| | Apreiškimas Jonui | | | | | Apr 11 | 19 Ir atsidarė danguje Dievo šventykla, ir pasirodė šventykloje jo Sandoros skrynia, ir sušvytravo žaibai, nuskambėjo balsai ir griaustiniai, kilo žemės drebėjimas, ir pabiro baisi kruša. | | | | | Išnašos: | | 1 | Apr 11,1: Sk. daugiausia kalba apie Jeruzalės išgriovimą 70 m. po Kr. | | 2 | Apr 11,2: Keturiasdešimt du mėnesius (1260 dienų – 3 eil.) truko Antiocho IV Epifano surengtas (nuo 167 m. prieš Kr.) žydų persekiojimas (Dan 7,25; 12,7). Šis laikas – vėlesniųjų Dievo tautos išmėginimų simbolis. | | 3 | Apr 11,6: Liudytojams suteikti Mozės ir Elijo bruožai. | | 4 | Apr 11,8: Tai Jeruzalė, žudanti pranašus (žr. Mt 23,37). | | 5 | Apr 11,15: Plg. Dan 2,44; 17,14.27. | | | | | Bibliografiniai duomenys: | ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998. © Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >> |
| Apreiškimas Jonui | Skyrius: | | 11 | |
| Apreiškimas Jonui | Skyrius: | | 12 | |
| | Apreiškimas Jonui | | | | | Apr 12 | Moteris apsisiautusi saule 1 [i1]Ir pasirodė danguje didingas ženklas: moteris, apsisiautusi saule, po jos kojų mėnulis, o ant galvos dvylikos žvaigždžių vainikas. 3 Pasirodė ir kitas ženklas danguje: štai didžiulis ugniaspalvis slibinas su septyniomis galvomis, su dešimčia ragų ir su septyniomis diademomis ant galvų. 4 Jo uodega nušlavė trečdalį dangaus žvaigždžių ir nužėrė jas žemėn. Slibinas tykodamas sustojo priešais moterį, kad, jai pagimdžius, prarytų kūdikį. 5 Ir ji pagimdė sūnų, berniuką, kuriam skirta ganyti visas tautas geležine lazda. Kūdikis buvo paimtas pas Dievą, prie jo sosto. 6 O moteris pabėgo į dykumą, kur buvo jai Dievo paruošta būstinė, kad tenai ji būtų maitinama tūkstantį du šimtus šešiasdešimt dienų.[i3] 10 Aš girdėjau danguje galingą balsą, sakantį: „Dabar atėjo mūsų Dievo išganymas, galybė, karalystė ir jo Mesijo valdžia, nes išmestas mūsų brolių kaltintojas,[i4] skundęs juos mūsų Dievui dieną ir naktį. | | | | | Išnašos: | | 1 | Apr 12,1: Sk. vaizduoja piktosios dvasios kovą su Bažnyčia. | | 2 | Apr 12,2: Bažnyčia skausmingai gimdo antgamtiniam gyvenimui vis naujus žmones. Jos skausmai – apaštalavimo vargai, dvasinė kova. | | 3 | Apr 12,6: 1260 dienų, arba laikas, du laikai ir pusė laiko (14 eil.) – pusketvirtų metų (žr. paaišk. 11,2). | | 4 | Apr 12,10: Kaltintojas – hebr. žodžio Šėtonas (9 eil.) reikšmė. | | 5 | Apr 12,11: Pažodžiui nebrangino savo gyvybės iki mirties. | | 6 | Apr 12,15: Vandens upė iš gyvatės (piktosios dvasios) nasrų, daugelio aiškintojų manymu, yra Romos imperija, bandžiusi paskandinti Bažnyčią. | | 7 | Apr 12,18: Kiti rankraščiai: Ir jis apsistojo ant jūros kranto. | | | | | Bibliografiniai duomenys: | ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998. © Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >> |
| Apreiškimas Jonui | Skyrius: | | 12 | |
|
|
|
|
