BIBLIJA.LT
ŠVENTASIS RAŠTAS LIETUVIŠKAI
www.lcn.lt
Katalikų Bažnyčia Lietuvoje

  2018 11 16 Penktad.
apie projektą apie svetainę medis
 teksto skaitymas
 išsami paieška
 

BIBLIJOS SKAITYMAS

RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LVK (katalikų) leidimas 1998 m. (Biblija RK_K1998)

Apaštalų darbaiSkyrius: 28

 Apaštalų darbai
  
Apd 28

Nepaprasti įvykiai Maltoje

1 Išsigelbėję sužinojome, kad sala vadinasi Melitė.[i1] 2 Vietos gyventojai[i2] su mumis elgėsi labai draugiškai. Užkūrė ugnį ir pakvietė mus visus prie jos, nes lijo ir buvo šalta. 3 Paulius pririnko glėbį sausų šakų ir metė į ugnį. Čia nuo kaitros iš laužo iššoko gyvatė ir įsikirto jam į ranką. 4 Pamatę prikibusią prie rankos gyvatę, gyventojai ėmė vienas kitam kalbėti: „Tas žmogus tikriausiai žmogžudys: išsigelbėjo iš jūros, o keršto deivė vis tiek neduoda jam gyventi“. 5 Tačiau jis nupurtė šliužą į ugnį, nepatirdamas nieko blogo. 6 Gyventojai laukė, kada jis ištins ir kris negyvas. Laukę nesulaukę ir pamatę, kad jam nesidaro nieko blogo, jie pakeitė nuomonę ir ėmė kalbėti, jog jis esąs dievaitis.

7 Netoli tos vietos buvo vyriausio salos valdininko Publijaus valdos. Jis mus priglaudė ir tris dienas bičiuliškai globojo. 8 Tuo metu Publijaus tėvas buvo susirgęs karštine ir viduriavimu. Paulius užėjo pas jį, pasimeldė, uždėjo ant jo rankas ir išgydė. 9 Po šito įvykio ir kiti salos ligoniai ėjo pas Paulių ir buvo pagydomi. 10 Už tai žmonės mus didžiai gerbė, o išvykstant aprūpino viskuo, ko mums reikėjo.

Iš Maltos į Romą

11 Po trijų mėnesių mes išplaukėme Aleksandrijos laivu, žiemojusiu saloje. Jis turėjo Dvynių[i3] ženklą. 12 Atplaukę į Sirakūzus, prastovėjome tris dienas. 13 Tada, buriuodami palei krantą,[i4] pasiekėme Regijų ir dar po dienos, ėmus pūsti pietų vėjui, per dvi dienas atvykome į Puteolus. 14 Ten susitikome su broliais; jie pakvietė mus septynias dienas paviešėti. Taip mes atvykome į Romą. 15 Tenykščiai broliai, išgirdę apie mus, atėjo pasitikti iki Apijaus aikštės ir Trijų tavernų. Juos išvydęs, Paulius dėkojo Dievui ir įgavo naujo pasitikėjimo. 16 Kai atvykome į Romą,[i5] Pauliui buvo leista apsigyventi vienam su serginčiu jį kareiviu.

Pokalbis su Romos žydais

17 Po trijų dienų jis pasikvietė pas save žydų vadovus. Jiems susirinkus, jis prabilo: „Broliai! Nors aš nesu nusikaltęs nei tautai, nei papročiams, buvau Jeruzalėje suimtas ir atiduotas į romėnų rankas.[i6] 18 Tie ištardę norėjo mane paleisti, nes nerado jokio mirties verto nusižengimo. 19 Kadangi žydai prieštaravo, turėjau šauktis ciesoriaus, tiktai ne tam, kad apkaltinčiau savo tautą. 20 Dėl šios priežasties aš norėjau su jumis pasimatyti ir pasikalbėti. Juk aš nešioju šitą grandinę dėl Izraelio vilties!“[i7]

21 Jie atsakė jam: „Mes nesame gavę apie tave iš Judėjos laiškų, ir niekas iš brolių nebuvo atvykęs su blogomis žiniomis ar kalbomis apie tave. 22 Vis dėlto norėtume išgirsti tavo pažiūras. Mat apie šią atskalą tiek težinome, jog jai visur prieštaraujama“.

23 Paskyrę jam dieną, daugelis suėjo pas jį į butą. Nuo ryto iki vakaro jis dėstė jiems ir liudijo apie Dievo karalystę, įrodinėdamas jiems Jėzų iš Mozės Įstatymo ir Pranašų. 24 Vieni jo žodžiais tikėjo, kiti ne. 25 Nesutardami tarpusavyje, jie ėmė skirstytis, o Paulius tepasakė jiems viena: „Teisingai Šventoji Dvasia yra jūsų protėviams pasakiusi per pranašą Izaiją:

26 Eik pas šią tautą ir sakyk:

Girdėti girdėsite, bet nesuprasite,

žiūrėti žiūrėsite, bet nematysite.

27 Šitų žmonių širdis aptuko,

jie prastai girdėjo ausimis ir užmerkė akis,

kad kartais nepamatytų akimis,

neišgirstų ausimis, nesuprastų širdimi

ir neatsiverstų, ir aš jų nepagydyčiau.

28 Todėl žinokite: šis Dievo išgelbėjimas yra pasiųstas pagonių tautoms, ir jos jį priims“. (29)[i8]

Pabaiga

30 [i9]Paulius pasiliko gyventi savo išsinuomotame bute ištisus dvejus metus ir priiminėdavo visus savo lankytojus. 31 Jis skelbė Dievo karalystę ir visiškai laisvai, netrukdomas, mokė apie Jėzų Kristų.

  
Išnašos:
1Apd 28,1: Melitė (Malta) priklausė Sicilijos provincijai.
2Apd 28,2: Vietos gyventojai – originale barbarai. Taip jie buvo vadinami todėl, kad nekalbėjo graikiškai.
3Apd 28,11: Dvyniai, arba Dioskūrai – Kastoras ir Poluksas (iš populiaraus senovės graikų mito).
4Apd 28,13: Palei krantą – tai rytinis Sicilijos krantas.
5Apd 28,16: Romoje Paulius buvo laikomas vadinamajame laisvajame arešte. Jis galėjo turėti savo butą, turėjo teisę vaikščioti po miestą, tačiau dešinioji jo ranka turėjo būti surakinta su sargybinio kairiąja.
6Apd 28,17: Romoje buvo didelė žydų kolonija, turėjusi aštuonias sinagogas.
7Apd 28,20: Izraelio viltis – laukiamasis Mesijas.
8Apd 28,28: Kai kurie rankraščiai įterpia: Jam tai pasakius, žydai išėjo, smarkiai ginčydamiesi tarp savęs.
9Apd 28,30-28,31: Čia kalbama apie pirmąjį Pauliaus kalinimą Romoje (61-63 m.), pasibaigusį jo paleidimu.
  
Bibliografiniai duomenys:

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>

Apaštalų darbaiSkyrius: 28