BIBLIJA.LT
ŠVENTASIS RAŠTAS LIETUVIŠKAI
www.lcn.lt
Katalikų Bažnyčia Lietuvoje

  2018 11 14 Trečiad.
apie projektą apie svetainę medis
 teksto skaitymas
 išsami paieška
 

BIBLIJOS SKAITYMAS

RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LVK (katalikų) leidimas 1998 m. (Biblija RK_K1998)

Apaštalų darbaiSkyrius: 27

 Apaštalų darbai
  
Apd 27

Paulius gabenamas į Romą

1 Kai buvo nuspręsta, kada išplaukti mums į Italiją, Paulius ir keli kiti kaliniai buvo perduoti Augusto kohortos šimtininkui Julijui.[i1] 2 Mes įlipome į Adramitijos[i2] laivą, kuris turėjo plaukti Azijos pakrantėmis, ir netrukus leidomės į kelionę. Su mumis buvo makedonietis Aristarchas iš Tesalonikos. 3 Kitą dieną atplaukėme į Sidoną. Julijus draugiškai elgėsi su Pauliumi, leido jam aplankyti bičiulius ir apsirūpinti į kelionę. 4 Iš ten mums teko buriuoti Kipro užuovėja, nes pūtė priešiniai vėjai. 5 Perplaukę jūrą ties Kilikija ir Pamfilija, mes atvykome į Likijos miestą Myrą. 6 Tenai šimtininkas surado Aleksandrijos laivą, kuris plaukė į Italiją, ir persodino mus į jį.

7 Daug dienų plaukėme palengva ir vargais negalais atsiradome ties Knidu. Kadangi vėjas kliudė priplaukti prie kranto, plaukėme Kretos priedangoje, Salmonės iškyšulio kryptimi. 8 Vargingai jį aplenkę, atvykome į vietovę, kuri vadinasi Dailioji Prieplauka, netoli Lasėjos miesto.

9 Prabėgo daug laiko, ir laivyba tapo pavojinga, nes jau buvo pasibaigęs rudens pasninko metas.[i3] 10 Paulius juos įspėjo: „Vyrai, aš numatau, jog šis plaukimas bus grėsmingas ir pražūtingas ne tik kroviniams bei laivui, bet ir mūsų gyvybėms“. 11 Tačiau šimtininkas labiau tikėjo vairininku ir laivo savininku negu Pauliaus įspėjimais. 12 Kadangi uostas nebuvo tinkamas žiemoti, daugumas nusprendė iš ten plaukti toliau, kaip nors pasiekti Feniką, Kretos uostą, atvirą į pietvakarius ir šiaurės vakarus, ir tenai žiemoti.

Audra ir laivo sudužimas

13 Kai ėmė pūsti lengvas pietų vėjas, jie tikėjosi įvykdyti savo sumanymą ir, pakėlę inkarą, leidosi pirmyn palei Kretos krantus.

14 Bet greitai nuo salos pusės pakilo viesulas, vadinamas Šiauriaryčiu. 15 Jis pagavo laivą, nepajėgusį jam priešintis, ir mes turėjome jį leisti pavėjui. 16 Kai mus nešė pro salelę, vardu Kauda, mes tik vargais negalais išsaugojome gelbėjimo valtį. 17 Kai ji buvo užkelta, jūreiviai ėmėsi stiprinti laivą – apjuosė jį virvėmis. Kad nepakliūtume ant Sirto[i4] seklumų, jie nuleido bures ir taip plaukė toliau. 18 Mus baisiai vargino audra. 19 Todėl rytojaus dieną teko išmesti į jūrą dalį krovinio. Trečią dieną jūrininkai savo rankomis išmetė kai kuriuos laivo įrengimus. 20 Ilgą laiką nematydami nei saulės, nei žvaigždžių, smarkios audros blaškomi, mes galiausiai praradome bet kokią viltį išsigelbėti.

21 [i5]Žmonės jau ilgą laiką nieko nevalgė. Paulius priėjo prie jų ir tarė: „Vyrai! Reikėjo paklausyti manęs ir neplaukti nuo Kretos į jūrą. Būtų išvengta pavojų ir nuostolių. 22 Tačiau ir dabar patariu nenusiminti. Niekas iš jūsų nežus, vien tik laivas. 23 Šią naktį man apsireiškė angelas Dievo, kuriam aš priklausau ir tarnauju, 24 ir pranešė: 'Nebijok, Pauliau! Tu privalai stoti prieš ciesorių. Todėl Dievas tau dovanoja tavo kelionės draugų gyvybes'. 25 Tad, vyrai, drąsiau! Aš tikiu Dievu, kad taip ir įvyks, kaip man pasakyta. 26 Mus išmes į kokią nors salą“.

27 Kai buvome svaidomi Adrijos[i6] jūroje keturioliktą naktį, apie vidurnaktį jūreiviams pasirodė, kad artėjame prie sausumos. 28 Jie išmetė grimzlę ir nustatė dvidešimties jūros sieksnių[i8] gylį; išmatavę dar kartą, berado penkiolika. 29 Bijodami užšokti ant povandeninių uolų, jie išmetė iš paskuigalio keturis inkarus ir ėmė laukti aušros. 30 Jūreiviai mėgino pabėgti iš laivo. Jie nuleido į jūrą gelbėjimo valtį, neva norėdami išmesti inkarus laivo priešakyje. 31 Paulius įspėjo šimtininką ir kareivius: „Jeigu šitie nepasiliks laive, jūs neišsigelbėsite“. 32 Tada kareiviai nukapojo valties virves ir leido jai nukristi į jūrą.

33 Prieš rytą Paulius paragino visus valgyti, sakydamas: „Šiandien jau keturiolikta diena, kaip jūs laukiate nevalgę, nieko burnoje neturėję. 34 Todėl aš jus prašau valgyti. To reikia jūsų išsigelbėjimui. Nė vienam iš jūsų nenukris nė plaukas nuo galvos!“ 35 Tai pasakęs, jis paėmė duonos, visų akivaizdoje padėkojo Dievui, sulaužė ir pradėjo valgyti. 36 Tuomet visi pralinksmėjo ir ėmėsi valgio. 37 Laive iš viso buvome du šimtai septyniasdešimt šeši žmonės. 38 Pavalgę jie palengvino laivą, išmesdami jūron javus.

39 Rytui išaušus, jūreiviai negalėjo pažinti žemės, tiktai pastebėjo nedidelę įlanką lėkštais krantais, į kurią, jei bus įmanoma, jie nutarė pasukti laivą. 40 Nupjovė inkarus, paliko juos jūroje, atleido vairo diržus ir, iškėlę prieš vėją priekinę burę, leidosi į krantą. 41 Atsidūrę prie seklumos[i8], jie užšokdino ant jos laivą. Priekis liko tvirtai įsmigęs, o paskuigalis ėmė irti nuo smarkios mūšos.

42 Tuo metu kareiviai sumanė išžudyti kalinius, kad kuris išplaukęs nepaspruktų. 43 Bet šimtininkas, gelbėdamas Paulių, sutrukdė jų sumanymą. Jis įsakė, kad mokantys plaukti pirmi šoktų į jūrą ir plauktų į krantą, 44 o kiti tai padarytų kas ant lentų, kas ant laivo nuolaužų. Šitaip visi išsigelbėjo ir pasiekė žemę.

  
Išnašos:
1Apd 27,1: Kartu su Pauliumi vyko ir Apd autorius evangelistas Lukas, kuris, matyt, rašė kelionės dienoraštį.
2Apd 27,2: Adramitijos uostas buvo Mysijoje (Mažoji Azija).
3Apd 27,9: Čia kalbama apie pasninką didžiosios Santaikos šventės proga. Anuo metu Viduržemio jūroje nuo spalio pabaigos iki kovo pradžios laivininkystė nutrūkdavo.
4Apd 27,17: Sirtas – Šiaurės Afrikos pakrančių seklumos.
5Apd 27,21-27,38: Pasak 2 Kor 11,25, Paulius yra patyręs dar du laivo sudužimus.
6Apd 27,27: Adrija – aleksandrietiškas Jonijos jūros pavadinimas.
8Apd 27,28: Čia sieksnis lygus 1,85 m, tad 20 sieksnių – 37 m, 15-28 m.
  
Bibliografiniai duomenys:

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>

Apaštalų darbaiSkyrius: 27