|
|
|
|
BIBLIJOS SKAITYMAS RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LVK (katalikų) leidimas 1998 m. (Biblija RK_K1998) Apaštalų darbai | Skyrius: | | 17 | |
| Apaštalų darbai | | | Apd 17 | 15 Pauliaus palydovai nuvedė jį iki Atėnų. Gavę įsakymą pranešti Silui ir Timotiejui, kad kuo greičiausiai atvyktų pas jį, grįžo atgal. Paulius kalba Areopage 22 Tada Paulius, atsistojęs Areopago viduryje, prabilo: „Atėniečiai, man rodos, kad jūs visais atžvilgiais pernelyg dievobaimingi. 23 Vaikščiodamas ir apžiūrinėdamas jūsų šventenybes, radau aukurą su užrašu: 'Nežinomam dievui'. Taigi aš noriu skelbti jums tai, ką jūs nepažindami garbinate.[i5] 24 Dievas, pasaulio ir visko, kas jame yra, kūrėjas, būdamas dangaus ir žemės valdovas, gyvena ne rankų darbo šventyklose[i6] 25 ir nėra žmonių rankomis aptarnaujamas, tarsi jam ko nors trūktų. Jis gi pats visiems duoda gyvybę, alsavimą ir visa kita. 26 Iš vienos šaknies jis išvedė visą žmonių giminę, kuri gyvena visoje žemėje. Tai jis nustatė aprėžtus laikus ir apsigyvenimo ribas, 27 kad žmonės ieškotų Dievo ir tarytum apgraibomis jį atrastų, nes jis visiškai netoli nuo kiekvieno iš mūsų. 28 Juk mes jame gyvename, judame ir esame, kaip yra pasakę kai kurie jūsų poetai: 'Mes esame iš jo giminės'.[i7] 29 Todėl, būdami dieviškos giminės, neturime manyti, jog Dievybė panaši į auksą, sidabrą, akmenį arba į meno ar žmogaus minties kūrinius. 30 Ir štai Dievas nebežiūri anų neišmanymo laikų, bet dabar skelbia žmonėms, jog visiems visur reikia atsiversti. 31 Jis nustatė dieną, kada teisingai teis visą pasaulį per vieną žmogų, kurį tam paskyrė ir visiems už jį laidavo, prikeldamas iš numirusių“. 32 Išgirdę kalbant apie prisikėlimą iš numirusių, vieni ėmė tyčiotis, o kiti sakė: „Apie tai paklausysime kitą kartą“. 33 Šitaip Paulius paliko jų būrį. 34 Vis dėlto kai kurie vyrai stojo į jo pusę ir priėmė tikėjimą. Tarp jų Dionizas, Areopago narys, viena moteris, vardu Damaridė, ir jų draugai.[i8] | | | Išnašos: | 1 | Apd 17,1: Tesalonika buvo Makedonijos sostinė (dabar ten Salonikai). | 2 | Apd 17,9: Laidą, t. y. kad Pauliaus kalbose nebuvę nieko priešinga imperatoriaus autoritetui. | 3 | Apd 17,16: Atėnai buvo graikų pasaulio centras, garsėjęs akademija ir filosofų mokyklomis. | 4 | Apd 17,19: Areopagas – kalvos vardas Atėnuose, kur retkarčiais posėdžiaudavo miesto aukštoji taryba. Iš čia imta vadinti ir pačią tarybą tiesiog Areopagu. | 5 | Apd 17,23: : Kad neužsitrauktų nežinomų dievų rūstybės, graikai statydavo ir jiems aukurus. 1909 m. archeologai Pergamo mieste rado aukurą su tokiu pačiu užrašu. | 6 | Apd 17,24: Plg. Iš 20,11. | 7 | Apd 17,28: Čia Paulius cituoja savo gimtosios provincijos poeto Arato (III a. prieš Kr.) žodžius. Paulius kartais cituoja ir kitus ano meto autorius: 1 Kor 15,33 – Menandrą, Tit 1,12 – Epimenidą. | 8 | Apd 17,34: Pasak padavimo, Areopago narys Dionizas vėliau tapo pirmuoju Atėnų vyskupu. | | | Bibliografiniai duomenys: | ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998. © Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >> |
Apaštalų darbai | Skyrius: | | 17 | |
Apaštalų darbai | Skyrius: | | 18 | |
| Apaštalų darbai | | | Apd 18 | Korinto bendruomenės įsteigimas 1 Po viso šito Paulius iškeliavo iš Atėnų ir nuvyko į Korintą.[i1] | | | Išnašos: | 1 | Apd 18,1: Korintas buvo Achajos provincijos miestas, svarbus prekybos centras su dviem uostais. Jis Romos imperijoje garsėjo savo prabanga ir palaidais papročiais. | 2 | Apd 18,2: Apie laikiną žydų išvarymą iš Romos 49 ar 50 m. imperatoriaus Klaudijaus įsakymu kalba Romos istorikas Svetonijus. | 3 | Apd 18,3: Kiekvienas žydų rabinas (mokytojas) turėjo išmanyti kokį nors amatą. Paulius, kaip ruošęsis tapti rabinu, taip pat mokėjo ir vėliau dirbo palapinių audėjo darbą. | 4 | Apd 18,12: Galionas, Senekos brolis, buvo Achajos prokonsulu 52-53 m. | 5 | Apd 18,17: Visi graikai, arba visi. | 6 | Apd 18,18: Spėjama, kad Pauliaus įžadai buvo padėka už Korinto misijų pasisekimą. Tokiais atvejais pagal žydų papročius būdavo nukerpami plaukai ir susilaikoma nuo vyno. | 7 | Apd 18,24-18,28: Apolas labai pasižymėjo misijų darbe. Spėjama, kad jis buvęs Aleksandrijos filosofo Filono mokinys. Nors jo mokyme buvo trūkumų, didžiai vertintinas jo uolumas (plg. 1 Kor 3,1-9). | | | Bibliografiniai duomenys: | ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998. © Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >> |
Apaštalų darbai | Skyrius: | | 18 | |
|
|
|
|