BIBLIJA.LT
ŠVENTASIS RAŠTAS LIETUVIŠKAI
www.lcn.lt
Katalikų Bažnyčia Lietuvoje

  2018 11 14 Trečiad.
apie projektą apie svetainę medis
 teksto skaitymas
 išsami paieška
 

BIBLIJOS SKAITYMAS

RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LVK (katalikų) leidimas 1998 m. (Biblija RK_K1998)

Apaštalų darbaiSkyrius: 15

 Apaštalų darbai
  
Apd 15

Ginčai dėl apipjaustymo

1 [i1]Iš Judėjos atvyko žmonių, kurie įtikinėjo brolius: „Jei nesiduosite apipjaustomi pagal Mozės paprotį, negalėsite būti išgelbėti“. 2 Kilo nesutarimų ir didelių ginčų tarp jų ir Pauliaus bei Barnabo. Buvo nutarta, kad Paulius, Barnabas ir kai kurie iš anų nuvyks dėl šio ginčo į Jeruzalę pas apaštalus ir vyresniuosius.

3 Bendrijos aprūpinti jie iškeliavo per Fenikiją ir Samariją, pasakodami apie pagonių atsivertimą, ir tuo padarė didelį džiaugsmą visiems broliams. 4 Atvykę į Jeruzalę, jie buvo priimti bendrijos, apaštalų bei vyresniųjų ir pranešė jiems, ką Dievas buvo per juos nuveikęs.

5 Tuomet pakilo kai kurie iš priėmusių tikėjimą fariziejų ir tarė: „Juos reikia apipjaustyti ir reikalauti, kad jie laikytųsi Mozės Įstatymo“. 6 Apaštalai ir vyresnieji susirinko šio klausimo apsvarstyti.

Petro kalba apaštalų susirinkime

7 Įsiliepsnojus ilgam ginčui, Petras pakilo ir kreipėsi į juos: „Mieli broliai, jūs žinote, jog Dievas jau nuo seniai išsirinko mane iš jūsų, kad pagonys iš mano lūpų išgirstų Evangeliją ir įtikėtų. 8 Ir Dievas, kuris skaito žmonių širdyse, paliudijo jų naudai, duodamas jiems Šventąją Dvasią kaip ir mums. 9 Jis nepadarė skirtumo tarp mūsų ir jų, tikėjimu numazgodamas jų širdis. 10 Tad kam gi gundote Dievą ir kraunate ant mokinių sprando jungą, kurio nei mūsų protėviai, nei mes patys negalėjome panešti? 11 Verčiau tikėkime Viešpaties Jėzaus malone būsią išgelbėti kaip ir jie“.

12 Visas susirinkimas nutilo. Dalyviai ėmė klausytis Barnabo ir Pauliaus pasakojimo, kokių didžių ženklų ir stebuklų per juos Dievas padarė pagonijoje.

Jokūbo kalba

13 Jiems nutilus, atsiliepė Jokūbas ir tarė: „O dabar, broliai, paklausykite manęs! 14 Simeonas[i2] papasakojo, kaip Dievas pirmiausia teikėsi iš pagonių išsirinkti savo vardui tautą. 15 Čia dera pranašo žodžiai, nes parašyta:

16 Paskui aš sugrįšiu

ir vėl atstatysiu suirusią Dovydo padangtę.

Aš prikelsiu ją iš griuvėsių

ir atkursiu ją,

17 kad imtų ieškoti Viešpaties visi kiti žmonės,

visos tautos, kuriose minimas mano vardas.

Taip sako Viešpats, 18 leisdamas nuo amžių tai pažinti.

19 Todėl, manding, į Dievą atsivertusių pagonių nedera apsunkinti, 20 o tiktai jiems parašyti, kad susilaikytų nuo susiteršimo stabais, nuo ištvirkavimo, pasmaugtų gyvulių mėsos ir kraujo.[i3] 21 Mat Mozė kiekviename mieste nuo seno turi savo skelbėjų, kurie jį kas šabą skaito sinagogose“.

Apaštalų raštas

22 Tada apaštalai ir vyresnieji kartu su visa bendrija nutarė pasiųsti į Antiochiją iš savųjų išrinktus vyrus kartu su Pauliumi ir Barnabu. Tai buvo Judas, vadinamas Barsabu, ir Silas, kurie buvo vadovaujantys tarp brolių. 23 Jiems įteikė tokį raštą: „Apaštalai ir vyresnieji broliai siunčia sveikinimą Antiochijoje, Sirijoje bei Kilikijoje gyvenantiems broliams, kilusiems iš pagonių. 24 Sužinoję, jog kai kurie iš mūsų nuvykę asmenys, mūsų neįgalioti, savo kalbomis pasėjo jūsų sielose nerimą bei sąmyšį, 25 mes, bendrai susirinkę, nusprendėme pasiųsti pas jus išrinktus vyrus kartu su mūsų mylimaisiais Barnabu ir Pauliumi, 26 kurie už mūsų Viešpatį Jėzų Kristų yra guldę savo galvas. 27 Taigi siunčiame su jais Judą ir Silą, kurie jums tą patį praneš gyvu žodžiu. 28 Šventajai Dvasiai ir mums pasirodė teisinga neužkrauti jums daugiau naštų, išskyrus tai, kas būtina: 29 susilaikyti nuo aukų stabams, kraujo, pasmaugtų gyvulių mėsos ir ištvirkavimo. Jūs gerai elgsitės, saugodamiesi šitų dalykų. Likite sveiki!“[i4]

Pasiuntiniai Antiochijoje

30 Atvykę į Antiochiją, pasiuntiniai sukvietė visą bendruomenę ir įteikė laišką. 31 Antiochiečiai, perskaitę jį, apsidžiaugė paguodos žodžiais. 32 Judas ir Silas, būdami pranašai, guodė ir stiprino brolius gausingais pamokymais. 33 Kurį laiką ten pagyvenę, jie buvo brolių išleisti su ramybės linkėjimais atgal pas tuos, kurie buvo juos siuntę. (34) 35 (34)[i5] Paulius ir Barnabas pasiliko Antiochijoje. Kartu su daugeliu kitų jie mokė ir skelbė Viešpaties žodį.

ANTROJI IR TREČIOJI PAULIAUS MISIJŲ KELIONĖS

Paulius išsiskiria su Barnabu

36 Po kiek laiko Paulius tarė Barnabui: „Grįžkime, aplankykime brolius visuose miestuose, kur esame skelbę Viešpaties žodį, ir pažiūrėkime, kaip jiems sekasi“. 37 Barnabas norėjo pasiimti kartu ir Joną, vadinamą Morkumi, 38 bet Paulius reikalavo neimti tokio, kuris Pamfilijoje buvo nuo jų pasitraukęs ir nesidarbavo su jais.[i6] 39 Kilo smarkus ginčas, ir jie išsiskyrė. Barnabas, pasiėmęs Morkų, išplaukė į Kiprą, 40 o Paulius, pasitelkęs Silą, iškeliavo, brolių patikėtas Viešpaties malonei. 41 Jis leidosi per Siriją ir Kilikiją, stiprindamas bendrijas.

  
Išnašos:
1Apd 15,1-15,2: Ir vėl iškyla klausimas, ar krikščionis tebesaisto Mozės Įstatymas ir žydų papročiai. Mozės šalininkai norėjo, kad krikščionybė liktų paprasčiausia žydų sekta.
2Apd 15,14: Simeonas – Simonas Petras.
3Apd 15,20: Du paskutiniai nutarimo punktai (susilaikymas nuo mėsos gyvulio, kuriam nebuvo nuleistas kraujas, ir susilaikymas nuo kraujo) remiasi specifiniais žydų įstatymais, kurie buvo itin svarbūs žydų akyse. Jų priėmimas buvo kompromisas, būtinas siekiant žydų sugyvenimo su helenistais.
4Apd 15,29: Čia turima galvoje ne aukojimas dievams, bet krikščionių dalyvavimas šeimos pokylyje aukos proga (plg. 1 Kor 8; 10,27-28).
5Apd 15,35: Tik kai kuriuose rankraščiuose: Silas nusprendė ten pasilikti, todėl Judas vienas grįžo į Jeruzalę.
6Apd 15,38: Vėliau Paulius susitaikino su Morkumi (plg. Kol 4, 10; Fm 24).
  
Bibliografiniai duomenys:

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>

Apaštalų darbaiSkyrius: 15