BIBLIJA.LT
ŠVENTASIS RAŠTAS LIETUVIŠKAI
www.lcn.lt
Katalikų Bažnyčia Lietuvoje

  2016 08 30 Antrad.
apie projektą apie svetainę medis
 teksto skaitymas
 išsami paieška
 

BIBLIJOS SKAITYMAS

RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LVK (katalikų) leidimas 1998 m. (Biblija RK_K1998)

Apaštalų darbaiSkyrius: 11

 Apaštalų darbai
  
Apd 11

21 Viešpaties ranka buvo su jais: didelis žmonių skaičius įtikėjo ir atsivertė į Viešpatį.

22 [i5]Žinia apie juos pasiekė Jeruzalės bendrijos ausis, ir ji išsiuntė Barnabą į Antiochiją. 23 Atvykęs ir pamatęs Dievo malonę, jis apsidžiaugė ir ragino visus iš tikros širdies likti ištikimus Viešpačiui. 24 Mat jis buvo geras vyras, kupinas Šventosios Dvasios ir tikėjimo. Taip Viešpačiui prisidėjo nemažas būrys.

25 Barnabas dar nukeliavo į Tarsą ieškoti Sauliaus. Radęs atsivedė jį Antiochijon. 26 Jiedu abu ištisus metus darbavosi bendrijoje ir išmokė gausų būrį. Antiochijoje pirmą kartą imta vadinti mokinius „krikščionimis“.[i6]

  
Išnašos:
1Apd 11,1-11,18: Žydų kilmės krikščionys buvo įsitikinę, kad pagonys pirmiau turį priimti judaizmą ir tik po to galį krikštytis. Sunku buvo jiems įrodyti, kad Kristaus išganymas skirtas visoms tautoms, nepriklausomai nuo apipjaustymo (priklausomybės žydų religinei bendruomenei ženklas) ir Mozės Įstatymo.
2Apd 11,16: Plg. Apd 1,5.
3Apd 11,18: Nusiramino toli gražu ne visi. 15,5 matysime, jog Jeruzalėje grupė žydų krikščionių ir toliau reikalavo, kad krikštijamieji pagonys būtų apipjaustomi ir laikytųsi Mozės Įstatymo.
4Apd 11,19: Antiochija – Sirijos provincijos sostinė, helenistinės kultūros centras Artimuosiuose Rytuose. Po Romos ir Aleksandrijos trečiasis savo dydžiu miestas, turėjęs apie pusę milijono gyventojų. Čia pamažu įsigali krikščionybė, nepripažįstanti žydų įstatymų ir tradicijų. Pažymėtina, jog skelbti Viešpatį – tai skelbti jo išaukštinimą Dievo dešinėje ir išpažinti, kad Mesijas – ne žemiškas valdovas, bet visų žmonių išvaduotojas iš nuodėmės ir mirties vergovės.
5Apd 11,22-11,24: Šv. Barnabas buvo vienas iš pažangiausių krikščioniškojo mokslo skelbėjų pagonims. Jo vaidmuo vertas didžios pagarbos ir todėl, kad jis išveda viešumon Paulių, kuris daugeliui atrodė įtartinas dėl savo praeities, nes buvo persekiojęs Dievo Bažnyčią.
6Apd 11,26: Krikščionys (christianoi) – taip Kristaus sekėjus vadino pagonys. Žydai dažniausiai vadindavo nazariečiais, patys krikščionys – mokiniais, broliais, šventaisiais.
7Apd 11,27: Pranašai buvo Šventosios Dvasios ypatingu būdu apdovanoti krikščionys; pirmosiomis Bažnyčios dienomis jie mokydavo bendruomenę ir dirbo misijų darbą. Išpranašautasis badas iš tiesų ištiko Romos imperiją Klaudijui viešpataujant, 49-50 m.
  
Bibliografiniai duomenys:

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>

Apaštalų darbaiSkyrius: 11

Apaštalų darbaiSkyrius: 13

 Apaštalų darbai
  
 PIRMOJI BARNABO IR PAULIAUS KELIONĖ
  
 APAŠTALŲ SUSIRINKIMAS JERUZALĖJE
  
Apd 13

Barnabo ir Sauliaus pašaukimas

1 Antiochijos bendrijoje buvo pranašų ir mokytojų: Barnabas, Simonas, pravarde Juodasis, Lucijus Kirėnietis, Manaenas, augęs kartu su tetrarchu Erodu, ir Saulius. 2 [i1]Kartą, kai jie laikė pamaldas Viešpaties garbei ir pasninkavo, Šventoji Dvasia pasakė: „Paskirkite man Barnabą ir Saulių darbui, kuriam aš juos pašaukiau“. 3 Tada tie pasninkavo ir meldėsi, ir, uždėję ant jų rankas, išleido.

  
Išnašos:
1Apd 13,2-13,3: Ypatingu Šventosios Dvasios pašaukimu Paulius ir Barnabas skiriami pagonių misijoms. Čia pažymėtini du dalykai: nepaisant specialaus Šventosios Dvasios kvietimo, pagonių apaštalai siunčiami bendruomenės autoritetu ir sutikimu. Be to, kaip ir diakonų paskyrimo atveju, bažnytinė tarnystė įgyjama sakramentiškai (rankų uždėjimas ir malda). Vis dėlto negalima sutapatinti šio paskyrimo pagonių misijoms su diakonų tarnyste (6,6).
2Apd 13,5: Čia paminėtas jaunuolis Jonas – tai būsimasis evangelistas Morkus.
3Apd 13,9: Nuo čia vietoje žydiško vardo Saulius Apd vartoja romėnišką apaštalo vardą Paulius.
4Apd 13,16-13,41: Savo didžiojoje kalboje žydams Paulius įrodo, kad, nors ir nukryžiuotas, Jėzus buvo lauktasis Mesijas.
5Apd 13,25: Žr. Jn 1,20.27; Mk 1,7.
6Apd 13,27: Paulius turi galvoje tokias Šventojo Rašto vietas kaip Mt 18,15; Ps 21 (22), 15; Iz 53.
7Apd 13,33: Žr. Ps 2,7. Prisikėlimas čia suprantamas kaip Jėzaus – Mesijo patvirtinimas tautos akyse.
8Apd 13,51: Plg. Mt 10,14.
  
Bibliografiniai duomenys:

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>

Apaštalų darbaiSkyrius: 13