¹¹ Tą dieną atstatysiu sugriautą Dovydo padangtę,^[i6]

užtaisysiu jos plyšius.

Prikelsiu jos griuvėsius,

atstatysiu ją, kaip ji buvo kadaise,

¹² kad jie paveldėtų Edomo likutį

ir visas tautas,

pavadintas mano vardu,^[i7] –

tai žodis VIEŠPATIES, kuris tai daro.

¹³ Tikrai ateina dienos, –

tai VIEŠPATIES žodis, –

kai artojas pasivys pjovėją

ir vynuogių traiškytojas sėjėją.

Kai kalnai lašės saldžiu vynu

ir visomis kalvomis jis tekės,

¹⁴ sugrąžinsiu Izraelio, savo tautos, tremtinius, –

jie atstatys sugriautus miestus ir juose gyvens,

veis vynuogynus ir gers jų vyną,

sodins sodus ir valgys jų vaisius.

¹⁵ Juos pasodinsiu jų žemėje,

ir jie niekad daugiau nebus išrauti

iš žemės, kurią aš jiems daviau, –

kalbėjo VIEŠPATS, tavo Dievas.

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>