Amosas ir Amazjas

¹⁰ Tuomet Bet-Elio kunigas Amazjas nusiuntė žinią Izraelio karaliui Jeroboamui: „Amosas rengia sąmokslą prieš tave pačiuose Izraelio namuose. Kraštas nebegali pakęsti visų jo žodžių.

¹¹ Štai kaip kalbėjo Amosas:

'Jeroboamas žus nuo kalavijo,

Izraelis tikrai bus ištremtas iš savo žemės'“.

¹² Amazjas tarė Amosui: „Regėtojau, eik sau, bėk į Judo kraštą, ten užsidirbk sau duoną ir ten pranašauk. ¹³ Bet niekuomet nebepranašauk Bet-Elyje, nes tai yra karaliaus šventovė ir karalystės šventykla“.

^14 [i4]Tuomet Amosas atsakė Amazjui: „Aš nebuvau nei pranašas, nei pranašo mokinys, bet esu kerdžius ir šilkmedžio vaisių brandintojas. ¹⁵ VIEŠPATS paėmė mane, kai ganiau kaimenę, ir VIEŠPATS man įsakė: 'Eik, pranašauk Izraeliui, mano tautai!'

¹⁶ Tad dabar klausykis VIEŠPATIES žodžio!

Tu sakai: 'Nepranašauk Izraeliui,

liaukis skelbęs Izaoko namams'.

¹⁷ Todėl taip kalbėjo VIEŠPATS:

'Tavo žmona taps miesto kekše,

tavo sūnūs ir dukterys žus nuo kalavijo

ir tavo žemė bus išdalyta virve.

Tu pats mirsi nešvarioje žemėje,

Izraelis tikrai bus ištremtas iš savo žemės'“.

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>