⁹ Man bežiūrint,

sostai buvo pastatyti,

ir Amžinasis atsisėdo savo soste.

Jo apdaras buvo baltas kaip sniegas,

o jo galvos plaukai tarsi gryna vilna;

jo sostas buvo ugnies liepsnos,

o sosto ratai plieskianti ugnis.

¹⁰ Ugnies upė sruvo

ir tekėjo iš jo Artumo.

Tūkstančių tūkstančiai jam tarnavo

ir miriadų miriadai pas jį stovėjo.

Teismas sėdosi posėdžiui,

ir buvo atskleistos knygos.

¹³ Vis stebėdamas nakties regėjimus, mačiau

tarsi žmogaus sūnų, ateinantį dangaus debesimis.

Jis priėjo prie Amžinojo,

ir buvo jam pristatytas.

¹⁴ Jam buvo duota valdžia ir garbė, ir karalystė,

idant jam tarnautų

visų kalbų tautos ir gentys.

Jo valdžia yra amžina valdžia, tverianti amžinai,

jo karalystė niekad nebus sunaikinta.

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>