1 Saliamono. I Dieve, suteik karaliui savo teisingumo ir teisumo karaliaus sūnui, 2 kad teistų tavo tautą teisingai ir tavo skriaudžiamuosius teisiai. 3 Teteikia kalnai gerovę tautai, tepatiria kalvos teisumo atlygį. 4 Tegina jis skriaudžiamųjų bylą tautoje, tegelbsti beturčių vaikus ir tesutramdo engėjus. II 5 Tetveria jis taip ilgai kaip saulė ir lyg mėnulis per kartų kartas. 6 Jis bus tartum lietus jaunam atolui, lyg laistantys žemę lietaus gūsiai. 7 Jo dienomis žydės teisumas ir visuotinė taika, kol nebeliks mėnulio. III 8 Teviešpatauja jis nuo jūros lig jūros, ir nuo Upės lig žemės pakraščių. 9 Dykumos klajokliai klūpės prieš jį, o jo priešai laižys žemės dulkes. 10 Taršišo ir Salų karaliai mokės duoklę, o Arabijos ir Sebos karaliai neš dovanas. 11 Visi karaliai reikš jam pagarbą, jam tarnaus visos tautos. IV 12 Juk jis gelbsti beturtį, kai jo šaukiasi, ir nuskriaustąjį, kuriam nėra kas padeda. 13 Jis rūpinasi vargšais ir beturčiais, – gelbės beturčių gyvastį. 14 Atpirks jų gyvastį iš priespaudos ir smurto; jo akyse brangus bus jų kraujas. V 15 Tegyvuoja karalius! Tebūna jam atiduotas Šebos auksas; už jį turi būti visuomet meldžiamasi, visą dieną reikia prašyti jam palaiminimo. 16 Tebūna kraštas pertekęs grūdų; pasėliai tevilnija ant kalnų viršūnių; tebūna krašto derlius lyg Libano; žmonių teprisipildo miestai lyg laukai žolės. 17 Tebūna amžinas karaliaus vardas; jo garsas tetveria ilgai, kaip saulė. Tebūna juo palaiminti visi žmonės, teskelbia jį laimingu visos tautos. 18 Garbinkite VIEŠPATĮ, Izraelio Dievą! Tik jis vienas daro nuostabius darbus. 19 Garbinkite jo šlovingą vardą per amžius! Jo garbė pripildo visą pasaulį. Taip tebūna! Taip tebūna! 20 Dovydo, Išajo sūnaus, maldos baigiasi. | 
